• −30%
  • −30%

Vynuogės (vynmedis) 'Boskoop Glory'

Kodas: Boskoop Glory

10,00 €
7,00 € Sutaupote 30%
Su mokesčiais

Vynmedis (lot. Vitis) ‘Boskoop Glory‘ – derlinga, ankstyva, viena iš geriausių desertinių veislių, išsiskirianti fantastiškais lapais. Veda gausiai saldžius, juodai mėlynus vaisius. Kekės tankios ir didelės. Veislė atspari ligoms ir šalčiui. Atsparumas šalčiui -29°C (USDA 4 atšiaurumo zona).

Augalo amžius / vazono dydis / aukštis:
Kiekis
Atsiprašome, ši prekė jau išparduota.


  • Saugus užsakymas Saugus užsakymas
  • Greitas pristatymas Greitas pristatymas
  • Kokybės garantija Kokybės garantija

Atsparumas

-29° C

Vieta

Saulėta

Drėgmė

Vidutinė

Derėjimas

Rugsėjis Spalis

Vynuogės (vynmedis) (lot. Vitis) ‘Boskoop Glory‘

Veislės kilmė: JAV

Tipas: desertinis/hibridinis

Nokimas: rugsėjis-spalio pradžia

Spalva: juodai mėlyna

Skonis: saldus, aromatingas

Uogos: didelės, vidutinio kietumo, apvalios

Sėklos (kauliukai) minkštime: yra

Kekės: kūginės arba cilindrinės, didelės

Vaisingumas: didelis

Atsparumas šalčiui: -29°C (USDA 4 atšiaurumo zona)

Veislės ypatybės: uogos mėlynai juodos, anksti subręstančios, lapai fantastiškai gražūs. Šias vynuoges galima valgyti šviežias arba gaminti iš jų puikų vyną, kuris gaunasi ypač skanus, jei leisite vynuogėms saulėje sunokti, ilgiau pakabėti ant šakelių, sukaupti daugiau cukraus. ‘Boskoop Glory’ vynmedis gausiai dera, uogos labai gražios, saldžios ir aromatingos. Tvirta, ligoms atspari veislė mėgstama ne tik dėl savo ypatingų uogų, bet ir dėl įspūdingai gražios išvaizdos – rudenį jos tamsiai žali puošnūs lapai nusidažo ryškiai raudonai purpurine spalva. Augalas atsparus šalčiams, nepalankioms oro sąlygomis ir kenkėjams. Nesudėtinga auginti net pradedančiam sodininkui, nes beveik nereikalauja jokios priežiūros. Labai svarbu, kad uogos subręsta kiek anksčiau, sezono viduryje. Todėl net ir „šiauriečiams“ sodininkams įmanoma surinkti kokybišką derlių ir pasimėgauti skaniomis vynuogėmis. Šis vynmedis yra apdovanotas prestižiniu „Award of Garden Merit“ apdovanojimu. Atsparumas šalčiui (-29° C).

Vynuogių (vynmedžių) auginimas

Vynmedis yra daugiametis vijoklinis uogakrūmis. Jo lapai triskiaučiai arba penkiaskiaučiai. Ūgliai turi ūsus, kuriais kabinasi už atramų. Uogos žalios, tamsiai raudonos, mėlynos, geltonos, baltos, stambiomis kekėmis, labai sultingos. Jauni sultingi ir trapūs metūgliai vasaros pabaigoje bręsdami medėja. Vynmedis žydi vėlai, kada dienomis oro temperatūra pakyla daugiau kaip +20°C. Žiedai maži, neišvaizdūs, dvilyčiai, rečiau vienalyčiai su redukuotais kuokeliais arba piestelėmis. Dauguma veislių savidulkės.

Vynuogės labai puošnus augalas. Jis gali būti panaudotas gyvenamųjų namų ir kitokių statinių vertikaliam apželdinimui.

VIETA IR DIRVOŽEMIS: į pastovią augimo vietą sodinama pavasarį. Vynuogės auginamos užuovėjose. Juodauogės veislės mėgsta šiltesnes vietas negu šviesiauogės. Dirvožemis turi būti giliai sukultūrintas, drenuotas pHkci 6,5-7,0. Labiausiai tinka pietiniai ir pietvakariniai šlaitai, pasieniai ar pan. Vynmedžiams parinktos vietos dirva perkasama sukeičiant dirvos sluoksnius, išberiama 200 g/m2 kalkių. Tręšiama atsižvelgiant į dirvos turtingumą.

SODINIMAS: vynuogėms vyniotis reikalingi vielos špaleriai (kas 50-80 cm). Atvirose vietose špaleriams įrengti iki 60 cm gylio įkalami 2 m aukščio metaliniai stulpai 2,5-3,5 m atstumais. Žemutinė viela įtempiama 40 cm nuo žemės paviršiaus, o kitos per 50 cm. Tai padaroma 2-3 savaites prieš sodinimą. Sodinukai sodinami pavasarį, praėjus pavojui. Pasieniuose ar kitose vietose sodinama eilėmis 1,2-1,5 m atstumais, 40 cm atstumu nuo sienos. Kasamos 50 cm pločio ir 60-70 cm gylio duobės, kurioms pripildyti paruošiama derlingų, sumaišytų pūdiniu žemių ir pridedama 1 kg superfosfato, 200 g kalio chlorido ir 0,5 kg kalkių. Sodinama tokiu gilumu, kad šaknies kaklelis būtų lygiai su žemės paviršiumi.

PRIEŽIŪRA: kasmet kelis kartus per vasarą žemė purenama, rudenį vynmedžiai tręšiami mėšlu ir mineralinėmis fosforo bei kalio trąšomis, kurios įterpiamos purenant dirvą arba mulčiuojama. Po žydėjimo papildomai tręšiama amonio salietra arba karbamidu. Šalčiams jautresnės vynuogės rudenį, lapams nukritus, nugenimos, prilenkiamos prie žemės, apklojamos eglišakėmis, 10 cm lapų sluoksniu, uždengiamos plėvele ir užpilamos 15-20 cm storio žemės sluoksniu. Pavasarį apdangalas nuimamas, ilgiau paliekamos tik eglišakės, kad vynuogės pamažu priprastų prie saulės šviesos.

GENĖJIMAS: genėjimas yra svarbiausias vynmedžių auginimo darbas. Jis atliekamas kasmet rudenį, nukritus lapams. Vynmedžio sodinuko ūglis patrumpinamas paliekant 2-3 pumpurus. Iš tų pumpurų pirmą vasarą išauga du ūgliai. Rudenį genint, vienas jų patrumpinamas ir paliekami 4-6 pumpurai. Patrumpintas ūglis vadinamas vaisiaūgliu o kitas – paliktas su dviem pumpurais – pakaitiniu ūgliu. Vaisiaūglis su pakaitiniu ūgliu sudaro vaisinę grandį. Kitais metais vaisiaūglis dera, o pakaitinis ūglis augina du ūglius naujai vaisinei grandžiai suformuoti. Atiderėjęs vaisinės grandies ūglis rudenį šalinamas, o iš dviejų pakaitinių ūglių formuojama nauja vaisinė grandis su 4-6 pumpurų vaisiaūgliu ir 2 pumpurų pakaitiniu ūgliu. Trumpinant ūglius, pjaunama per tarpubamblių vidurį. Vaisiaūglio paliekamų pumpurų skaičius priklauso nuo veislės augimo stiprumo. Kuo stipriau veislė auga, tuo daugiau (iki 10-12) pumpurų paliekama vaisiaūglyje. Ilgainiui didinamas vaisinių grandžių skaičius. Vaisiaūgliai rišami prie špalerių gulsčiai, o pakaitiniai vaisinės grandies ūgliai – vertikaliai. Prieš žydėjimą nugnybiamos derančių ūglių viršūnės, paliekama tik po du lapus virš 2-3 žiedų kekių. Vasarą trumpinami ir šalinami krūmo formavimui nereikalingi, neturintys žiedų ūgliai. Rugpjūtį nupjaunamos pakaitinių ūglių viršūnės, kad iki rudens ūgliai subręstų ir gerai peržiemotų. Lapų pažastinius ūglius reikia nugnybti virš antrojo lapo, o iš pažastinių ūglių lapų pažastų išaugusius ūglius nugnybti virš pirmojo lapo.

Vynuogių nauda žmonėms

Vynuogės yra labai vertingas maisto produktas, nes jose yra 18-20 proc. cukrų, 0,5-1,4 proc. organinių rūgščių, iki 0,3-1,0 proc. pektininių ir rauginių medžiagų, provitamino A, vitamino B2, B12, C, P, PP, folinės rūgšties, ir tik apie 20 mg/kg vitamino C. Vynuogės valgomos šviežios, džiovintos (razinos), iš jų gaminami sirupai, kompotai, uogienės, sultys, vynas, šampanas, konjakas. Iš atliekų gaminamos mielės, spiritas, eteris, actas, vyno rūgštis. Naudojant kaip vaistą per dieną galima suvalgyti vieną kilogramą uogų. Vynuogių vartojimo profilaktinė paros norma 300-500 g. Jos svarbios dietinėje mityboje.

Derėjimas
Rugsėjis
Spalis

Panašios prekės (16):

Prekė pridėta į palyginimą.