Veislės ypatybės: Tinka sodinti mažose erdvėse, pavieniui, kompozicijose su kitais augalais. Viena populiariausių kalninės pušies žemaūgė forma, užauga iki 1,2 metro aukščio ir apie 2 metrų pločio. Spygliai trumpi tankūs tamsiai žali. Sodintinas saulėje, mėgsta rūgštoką dirvožemį, pakenčia nepalankias oro sąlygas. Nereiklus. Plačiai sodinamas sodybose, parkuose grupėmis, akmenų ir viržių sodeliuose, talpose. Sodinamas kopose smėlio sulaikymui.
*Prekės nuotrauka yra informacinio pobūdžio. Originali augalo spalva ir dydis gali skirtis nuo nuotraukoje pavaizduotos.
Pušų sodinimas, priežiūra ir auginimas
Pušų rūšių ir kultivarų pasirinkimas labai platus. Svarbu parinkti tinkamas rūšis ir formas jūsų sodybos sąlygoms ir priežiūros galimybėms bei tinkamai jas pasodinti. Grupėse pušys puikiai dera su rododendrais, viržiais, azalijomis, erikomis bei kitais erikiniais augalais, magnolijomis, raugerškiais, kiliminėmis daugiametėmis gėlėmis. Žemaūgės veislės dažniausiai naudojamos įrengiant alpinariumus ir akmens kompozicijas.
KADA SODINTI: ankstyvą pavasarį arba rudenį. Jeigu augalas augo vazone, galima sodinti visą šiltąjį sezoną.
AUGINIMO VIETA: atvira ir saulėta, gali augti ir daliniame šešėlyje. Ypatingos dirvos nereikia, geriausiai auga priesmėlio ar priemolio, silpnai rūgščiose ir kalkingose dirvose. Jei pušynai auga aplinkui, tai pušų auginimas savo kieme yra geras sprendimas. Tada galima laikytis minties, kad šis dirvožemis, ši aplinka ir mikroklimatas tikrai pušims tinka. Tad pataikote ir dėl stilistinio bendrumo su aplinka, ir dėl augimo sąlygų. Jeigu jūsų aplinkoje dominuoja lapuočiai, pušys vis tiek gali augti, tačiau gerai pagalvokite, ar jos toje vietoje neatrodys svetimkūnis.
DIRVOŽEMIS: labai svarbu atkreipti dėmesį, kad pušys nemėgsta užmirkimo. Joms labiausiai tinkamas smėlingas, gerai besidrenuojantis dirvožemis. Ilgesnio kaip dviejų-trijų savaičių trukmės užmirkimo pušys paprastai neatlaiko ir suserga arba žūva. Todėl geriau iškart, esant drėgmės galimam pertekliui, įrengti tinkamą drenažą arba suformuoti reljefo pakilimus.
PUŠŲ SODINIMAS: kad ir kokio dydžio būtų sodinukas, iškasama 1x1 m duobė. Naujai pasodintam augalui reikia purios ir lengvos žemės, taip augalas lengviau prigis ir stipriau įsišaknys. Auginimo vieta pagerinama komposto ir smėlio mišiniu, o vėliau perkasama su esamu dirvožemiu. Svarbu pušies nepasodinti per giliai. Sodinama, kaip augo vazone, – iki šaknies kaklelio. Jeigu pasodinama per giliai, augalas skurs ir augs lėtai. Šviesos atžvilgiu visos pušys yra šviesiamėgės, todėl jei norima vešlios ir sveikos pušies - reikia sodinti ją saulėtoje vietoje.
PUŠŲ PRIEŽIŪRA: pušys tręšiamos balandžio pab. ir birželio pradž. kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Augalai laistomi sausuoju periodu, aplink juos purenama žemė. Geriausiai genėti pavasarį, dar neprasidėjus vegetaciniam laikotarpiui, arba rugpjūtį-rugsėjį, kai pagrindinis augimas pasibaigęs. Pušų augimą galima reguliuoti skabant metūglius.
Pušys dauginamos sėklomis arba auginiais.
KENKĖJAI: skydamaris, pušinė požievinė blakė, mažasis pušiagraužis, mėlynasis ragauodegis, mėlynasis blizgis, rudasis pušinis pjūklelis, paprastasis pušinis pjūklelis.
LIGOS: pušų paprastoji spygliakritė, raudonžiedė degligė, šakninė pintainė, veimutrūdė.
NAUDA ŽMONĖMS: pušys turi gydomųjų ypatybių, tad ne veltui rekomenduojama pasivaikščioti po pušyną. Čia dėl pušų išskiriamų fitoncidų – medžiagų, šalinančių dulkes, mikrobus ir valančių orą, – pajuntama, kaip lengva ir gera kvėpuoti.
