Pušis himalajinė (Pinus wallichiana syn. griffithii)
Forma: aukštas medis, kūgiškos formos laja
Plotis po 10–15 metų (cm): apie 150-200
Aukštis po 10–15 metų (cm): apie 350-400
Vieta: saulėta
Dirvožemio reikalavimai: vidutiniškai drėgnas, silpnai rūgšti reakcija
Spyglių spalva: melsvai žalia
Pritaikymas: želdynuose tinka sodinti pavieniui ar grupėmis. Sodyboms, parkams.
Priežiūra: be specialių reikalavimų
Atsparumas šalčiui: -26 °C (USDA 5b atšiaurumo zona)
Rūšies ypatybės: spygliuotis plačiai kūgiškos formos laja. Metų prieaugis 35-40 cm į aukštį ir 15-20 cm į plotį. Spygliai ilgi (12-20 cm), minkšti, svyrantys, žali su sidabriškai – melsvomis juostelėmis. Kankorėžiai cilindriški 15-25 cm ilgio, rusvi. Himalajinė pušis, auginama sode, po 10–15 metų pasiekia kelių metrų aukštį. Ji nėra didelė, tačiau renkantis verta prisiminti, kad ši pušis, skirtingai nei, pavyzdžiui, juodoji pušis, yra plati. Tad reikalauja šiek tiek didesnės erdvės sau. Tinkama saulėta ar švelniai šešėliuota, nuo vėjų apsaugota vieta. Palankiausia šiek tiek rūgšti, priesmėlio ar priemolio, vidutiniškai drėgna ir gerai nusausinta dirva, tolerantiška sausroms. Jei pasodinsite nedidelį daigą ir pirmuosius kelerius metus uždengdami apsaugosite jį nuo šalčio, laikui bėgant jis sukietės, prisitaikys ir nebeužšals. Priežiūra daug pastangų nereikalauja, tačiau mažą Himalajinę pušį būtina reguliariai laistyti, o žiemą pabarstyti po ja kelis centimetrus žievės ar lapų, kad šaknys būtų apsaugotos nuo stipraus šalčio.
Iš Himalajinės pušies išvestos trys veislės:
• Zebrina. Melsvi spygliai su geltonomis skersinėmis juostelėmis.
• Densa Hill. Spygliai yra intensyvios mėlynai žalios spalvos.
• Nana. Tai - nykštukinė Himalajinės pušies veislė, užauganti iki 2-2,5 m. Spygliai yra mėlynai pilki.
Pušų sodinimas, priežiūra ir auginimas
Pušų rūšių ir kultivarų pasirinkimas labai platus. Svarbu parinkti tinkamas rūšis ir formas jūsų sodybos sąlygoms ir priežiūros galimybėms bei tinkamai jas pasodinti. Grupėse pušys puikiai dera su rododendrais, viržiais, azalijomis, erikomis bei kitais erikiniais augalais, magnolijomis, raugerškiais, kiliminėmis daugiametėmis gėlėmis. Žemaūgės veislės dažniausiai naudojamos įrengiant alpinariumus ir akmens kompozicijas.
KADA SODINTI: ankstyvą pavasarį arba rudenį. Jeigu augalas augo vazone, galima sodinti visą šiltąjį sezoną.
AUGINIMO VIETA: atvira ir saulėta, gali augti ir daliniame šešėlyje. Ypatingos dirvos nereikia, geriausiai auga priesmėlio ar priemolio, silpnai rūgščiose ir kalkingose dirvose. Jei pušynai auga aplinkui, tai pušų auginimas savo kieme yra geras sprendimas. Tada galima laikytis minties, kad šis dirvožemis, ši aplinka ir mikroklimatas tikrai pušims tinka. Tad pataikote ir dėl stilistinio bendrumo su aplinka, ir dėl augimo sąlygų. Jeigu jūsų aplinkoje dominuoja lapuočiai, pušys vis tiek gali augti, tačiau gerai pagalvokite, ar jos toje vietoje neatrodys svetimkūnis.
DIRVOŽEMIS: labai svarbu atkreipti dėmesį, kad pušys nemėgsta užmirkimo. Joms labiausiai tinkamas smėlingas, gerai besidrenuojantis dirvožemis. Ilgesnio kaip dviejų-trijų savaičių trukmės užmirkimo pušys paprastai neatlaiko ir suserga arba žūva. Todėl geriau iškart, esant drėgmės galimam pertekliui, įrengti tinkamą drenažą arba suformuoti reljefo pakilimus.
PUŠŲ SODINIMAS: kad ir kokio dydžio būtų sodinukas, iškasama 1x1 m duobė. Naujai pasodintam augalui reikia purios ir lengvos žemės, taip augalas lengviau prigis ir stipriau įsišaknys. Auginimo vieta pagerinama komposto ir smėlio mišiniu, o vėliau perkasama su esamu dirvožemiu. Svarbu pušies nepasodinti per giliai. Sodinama, kaip augo vazone, – iki šaknies kaklelio. Jeigu pasodinama per giliai, augalas skurs ir augs lėtai. Šviesos atžvilgiu visos pušys yra šviesiamėgės, todėl jei norima vešlios ir sveikos pušies - reikia sodinti ją saulėtoje vietoje.
PUŠŲ PRIEŽIŪRA: pušys tręšiamos balandžio pab. ir birželio pradž. kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Augalai laistomi sausuoju periodu, aplink juos purenama žemė. Geriausiai genėti pavasarį, dar neprasidėjus vegetaciniam laikotarpiui, arba rugpjūtį-rugsėjį, kai pagrindinis augimas pasibaigęs. Pušų augimą galima reguliuoti skabant metūglius.
Pušys dauginamos sėklomis arba auginiais.
KENKĖJAI: skydamaris, pušinė požievinė blakė, mažasis pušiagraužis, mėlynasis ragauodegis, mėlynasis blizgis, rudasis pušinis pjūklelis, paprastasis pušinis pjūklelis.
LIGOS: pušų paprastoji spygliakritė, raudonžiedė degligė, šakninė pintainė, veimutrūdė.
NAUDA ŽMONĖMS: pušys turi gydomųjų ypatybių, tad ne veltui rekomenduojama pasivaikščioti po pušyną. Čia dėl pušų išskiriamų fitoncidų – medžiagų, šalinančių dulkes, mikrobus ir valančių orą, – pajuntama, kaip lengva ir gera kvėpuoti.
