• −30%
  • −30%

Obelis koloninė Arbat

Kodas: Obelis koloninė Arbat

12,00 €
8,40 € Sutaupote 30%
Su mokesčiais

Obelis 'Arbat' (lot. Malus domestica 'Arbat') - koloninė rudeninė obelų veislė, sukurta Rusijoje, Biruliove. Vaisiai skinami rugsėjo viduryje, vartojami 30-40 dienų. Sodinukai vazonuose, galima sodinti bet kokiu metų laikotarpiu.

Augalo amžius / vazono dydis / aukštis:
Kiekis

  • Saugus užsakymas Saugus užsakymas
  • Greitas pristatymas Greitas pristatymas
  • Kokybės garantija Kokybės garantija

Vaisiai gražūs, vidutinio dydžio ar smulkesni, apvaliai kūgiški, gelsvi su didesnėje vaisiaus dalyje išsiliejusiu skaisčiu raudoniu, rūgščiasaldžiai, gaivaus skonio. Vaismedžiai kolonos formos, gausiai dera trumposios vaisinės šakutės, išsidėsčiusios ant kamieno. Derėti pradeda anksti. Veislė derlinga, žiemą vidutiniškai ištverminga, rauplėms visiškai atspari. Lietuvoje paplitusi koloninė obelų veislė, auginama dėl dekoratyvaus vainiko ir gražių, atsparių rauplėms obuolių.

Obelų auginimas ir priežiūra

Obelų sodinimas

Didžiausias obels sodinuko iš solidaus medelyno privalumas yra jo švara nuo ligų. Patys medelynai yra prižiūrimi ir yra verčiami atidžiai saugoti sodinukus nuo ligų.

Savarankiškai imant skiepus juos reikėtų  dezinfekuoti. Nors vis tiek išlieka kokios ligos pernešimo tikimybė.

Duobė obelų sodinimui

Duobės išmatavimai obels sodinukui priklauso nuo dirvožemio derlingumo ir nuo derlingo sluoksnio storio. Jei obelį sodinate į nederlingą  dirvą, sunkius priemolius darykite maksimaliai didelę duobę, apie 1 metro skersmens ir 80 centimetrų gylio.

Į tokios duobės dugną suverčiamas viršutinis derlingas sluoksnis, obeliai pilnai pakaks 60 centimetrų gylio. Obels šaknys nebūna labai giliai, vėliau jos sugebės prasiskverbti ir pro kietus gruntus. Jei dirvožemis smėlis, žvyras ir itin laidus vandeniui, verta duobės dugne padaryti ekraną vandeniui iš priemolių. Derlingame dirvožemyje pakaks 50 centimetrų skersmens duobės.

Pagrindinė sodinimo duobė užpildoma trijų lygių dalių mišiniu. Naudojamas kompostas, durpės ir derlingas dirvožemis. Užpildžius duobę įpilamas kibiras vandens, palaukiama kol jis susigers.  Sodinukas įstatomas į duobę, kad skiepijimo vieta būtų aukščiau žemės paviršiaus.

Sodinukas turėtų būti pririšamas, kad vėjas nejudintų stiebo ir tuo pačiu neišjudintų šaknų.

Pasodintos obelys laistomos kartą per savaitę. Sausros metu kelis kartus per savaitę po kibirą.

Obels genėjimas

Obelis gali būti formuojama kaip verpstė arba taurė. Genint būtina naudoti švarius ir aštrius įrankius.

Pasodintam sodinukui nukerpamos apatinės šakos. Pirmosios šoninės šakos bus paliekamos  priklausomai nuo numatomo obels augumo. Žemaūgėms obelims 80 – 90 centimetrų, aukštaūgėms 1,2 – 1,5 metro aukštyje. Tokiame aukštyje nukerpama viršūnė. Išauga nauja viršūnė ir stiprios šakos. Verpstės formai vystyti paliekama viršūnė ir 3- 4 šoninės šakos. Sekantis kirpimas būna viršūnei paaugus 80 – 100 centimetrų. Aukštaūgei obeliai formuojamai kaip taurė verta palikti tik 4 - 5 šonines šakas. Jei obuoliai auginami sultims, galima vystyti po vieną vertikaliai aukštyn einančią šaką.

Vėliau šalinamos ta pačia kryptimi einančios šakos, tarp kurių atstumas mažesnis nei 80 centimetrų žemaūgėms ir 120 ūgioms obelims. Šalinamos besikryžminančios ir į vidų einančios šakos. Taip pat šalinama dauguma vertikaliai augančių šakų.

Genint obels šakos pjaunamos prie pagrindo. Taip, kad būtų mažiausias nuopjovos skerspjūvis. Pjaunama aštriu sodininko pjūklu. Svarbu, kad žievė būtų nupjauta itin lygiai, galima nulyginti peiliuku.

Nugenėjus obelį suaktyvinami jos gyvybiniai procesai. Naujinasi ne tik medžio laja, bet ir šaknys. Išgenėta obelis išleidžia daugybę vilkūglių. Juos reikia išpjauti ar išplėšyti kol jie nesukietėjo. Sumažinti vilkūglių augimą padeda pinceriavimas.

Obelų vaisinės šakutės

Iš vilkūglių galima suformuoti vaisines šakutes. Vilkūgliai kerpami paliekant keletą pumpurų iš kurių tais metais augs naujos šakutės. Kai kurioms obelų veislėms vaisinės šakutės susiformuos pirmais metais, kitoms kitais. Taip pat reikia žinoti kokioms veislėms žiediniai pumpurai kraunasi šakelių viršūnėlėse, kitoms apačioje. Paveikslėlyje Konfetnaja obelų veislė kurios žiedai formuojasi šakelių viršūnėse.

Obelų skiepijimas

Obelis galima skiepyti požieviniu skiepijimu į 2, max 3 cm skersmens šakas. Nors geriausia metams palikti nupjautas šakas, kad užaugtų vilkūgliai. Į vilkūglius skiepyjama sudūrimo būdu.

Obelų tręšimas

Obelims reikia optimalaus kiekio azoto, fosforo, kalio ir kai kurių mikroelementų kaip boro, magnio. Rūgštesnėje dirvoje reikia dolomito, kalkių. Be jų pagrindinės mineralinės medžiagos virsta sunkiai įsisavinamais junginiais.

Pagrindinis fosforo (superfosfatas) ir kalio (kalio magnezija) kiekis įterpiamas rudenį. Reikėtų skaičiuoti, kad užauginus 100 kilogramų obuolių, obelis sunaudoja apie 100 g fosforo ir 100 g kalio. Todėl rudenį tokiai obeliai įterpiama apie 100 g superfosfato ir panašus kiekis kalio magnezijos. Taip pat pora kilogramų dolomito miltų. Šios trąšos leis sustiprėti pumpurams, jie lengviau peržiemos ir bus stipresni žiedai pavasarį. Pramoniniuose soduose reikėtų tiksliau skaičiuoti normas, imant mėginius iš lapų ir dirvožemio.

Pavasarį įterpiama pusė rudeninio fosforo, kalio kiekio. Papildomai tręšiama azoto trašomis – 100 g grynojo azoto, apie 200 gramų azoto trašų. Azoto kiekį galima mažinti jei po obelimi gausiai mulčiuojama. Didžiausią pavojų kelia azoto perteklius (azoto trąšos, mėšlas, mulčius) kadangi iš jo obuolyje susidarys nitratai ir nitritai.  

Trašų trūkumą arba perteklių galima pastebėti pagal požymius.

Kai trūksta azoto silpnai auga viršūnės, ūgliai. Jie būna trumpi ir ploni. Apatiniai naujų ūglių lapai gelsta, raukšlėjasi, krenta.

Esant Azoto pertekliui - ūgliai dideli, stori, lapai tamsiai žali. Dažniausiai vegetacija užsitęsia, viršūnėlės nepasiruošia žiemai. Vaisiai sunkiau spalvinasi, būna minkštesni ir prasčiau laikosi žiemą.

Trūkstant fosforo jauniems lapams prie gyslų ir pakraščių atsiranda purpurinės dėmės.

Kalio trūkumą išduoda melsvėjantys lapai, nekrotinės dėmės tarp gyslų. Ūgliai būna ploni, maži tarpai tarp tarpubamblių, džiūsta viršūnės.

Trūkstant magnio sparčiau krenta lapai. Prasideda kritimas nuo apatinių ir sezonui artėjant į pabaigą lieka tik viršutiniai lapai. Palei pagrindinę lapo gyslą atsiranda geltonos, vėliau ruduojančios dėmės.

Kalcio trūkumas sukelia vaisių poodinę dėmėtligę. Ant obuolių atsiranta tamsios kietesnės dėmės, ruduoja kotelio duobutė. Lapai būna šviesiai žali, sukasi į viršų. Obuoliai prastai laikosi. Panašiai būna ir trūkstant boro, tik simptomai pasireiškia gerokai anksčiau, tik mezgantis vaisiams. Boras purškiamas ant obels po žydėjimo.

Trašų trūkumo požymiai

Boro trūkumas obelims pasireškia paviršiaus sukietėjimais, vėliau sutrūkimais ir puviniu.

Obelų ligos ir apsauga nuo ligų

Obelys serga medienos ir vaisių ligomis. Išvengti ligų padeda teisinga agrotechnika, sveikų sodmenų pirkimas, obelų apsaugos priemonės.

9 Prekės

Panašios prekės (16):

Prekė pridėta į palyginimą.