Eglūnų sodinimas, priežiūra ir auginimas
KADA SODINTI: Tinkamiausias metas eglūną sodinti pavasaris, nuo balandžio mėnesio arba ruduo.
AUGINIMO VIETA: Saulėta, pusiau saulėta. Labai ypatingos dirvos nereikia. Eglūnams labiau patinka gerai drenuojama, vidutiniškai derlinga dirva. Šie augalai gali ištverti sausrą ir didelį druskingumą. Pasirūpinkite, kad pasirinktoje vietoje būtų erdvu ir eglūnas galėtų visu pajėgumu.
Užtikrinant pakankamą erdvę eglūnas gali įgauti taisyklingą formą ir užtikrinti reikalingą oro cirkuliacija, todėl sumažėja ligų rizika.
DIRVOŽEMIS: Eglūnai mėgsta gerai drenuojamą, vidutiniško derlingumo žemę, bet jie gali pakęsti įvairų dirvožemio tipus, įskaitant smėlio, priemolio ir molio dirvožemį.
Dirva neturėtų būti labai suslėgta ar sunki, nes tai gali trukdyti šaknų vystymuisi ir lemti užsistovėjusio vandens kaupimąsi.
EGLŪNŲ SODINIMAS: Prieš sodindami eglūną, pasirūpinkite, kad dirva būtų gerai paruošta - ją išpurenkite ir pašalinkite piktžoles ar kitas šiukšles. Įdėjus komposto ar gerai papuvusio mėšlo, galima pagerinti dirvožemio derlingumą ir sulaikyti drėgmę.
EGLŪNŲ PRIEŽIŪRA: Eglūno augalams naudingos subalansuotos, lėtai išsiskiriančios trąšos, kuriose yra daugiau azoto. Azotas skatina vešlų lapijos augumą ir gyvybingus žiedus. Eglūno augalus rekomenduojama tręšti anksti pavasarį, prieš pat pasirodant naujam augalui. Be to, lengvas tręšimas vasaros pradžioje gali padėti išlaikyti jų gyvybingumą.
Tręšiant trąšomis, svarbu jas tolygiai paskirstyti aplink eglūno augalų pagrindą, vengiat tiesioginio sąlyčio su lapais ir stiebu. Po tręšimo augalus kruopščiai palaistykite, kad užtikrintumėt tinkamą maisto medžiagų pasisavinimą.
GENĖJIMAS IR FORMAVIMAS: Eglūno genėjimas ir formavimas yra labai svarbu siekiant palaikyti jų sveikatą, išvaizdą ir bendrą augimą. Idealus laikas genėti eglūno augalams yra žiemos pabaiga arba ankstyvus pavasaris. Taip galite pašalinti visas negyvas, pažeistas arba ligotas šakas. Genėdami pradėkite šalinti besitrinančias arba susikertančias šakas. Genėkite jas iki pat jų kilmės vietos, švariai nupjaudami tiesiai virš pumpuro ar šoninės šakos.
KENKĖJAI: Voratinklinė erkė, amarai, žvyngraužiai.
LIGOS: Miltligė, lapų dėmėtligė, šaknų puviniai.
