Plaukuotoji (pašiaušalinė) soruolė ‘Little Bunny’ (lot. pennisetum alopecuroides ‘Little Bunny’)

Dirvožemis: derlingas. Reikalinga vidutiniškai drėgna, vandeniui pralaidi dirva. Kaip ir dauguma dekoratyvinių žolių, soruolės nemėgsta užmirkimo – dažnai užmirkę augalai nebeatlaiko lietuviškų žiemų.

Atsparumas: veislė atspari šalčiui -23^oC (USDA 6 atšiaurumo zona).

Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 4, 5 ir 6. Kuo mažesnis skaičius, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi. Kuo aukštesnis skaičius, tuo sunkiau susitvarko su šalčiais. Rytinėje Lietuvos dalyje (Vilnius, Švenčionys, Ignalina, Rokiškis ir toliau į rytus) dominuoja 4 zona, vidurio ir pietų Lietuvoje – 5 zona, o jūros sušildomos naktys ir švelnesnės žiemos lemia, kad vakarinėje Lietuvos dalyje yra 6 zona.

Vieta: geriausiai auga saulėtoje vietoje. Tinka sodinti dekoratyvinių augalų grupėse, vazonuose, prie vandens telkinių. 

Priežiūra: geriausia, jeigu jų auginimą paliktumėte tiesiog savieigai, nukirpti geriau anksti pavasarį.

Kilmė: Azija ir Australija.

Veislės ypatumai: tai autentiška miniatiūrinė fontaninė žolė tiek aukščio, tiek žiedų matmenimis, tačiau tai tikras milžinas, kai kalbama apie kraštovaizdžio kūrimą ir gerą vaizdą. Ypatingai tinka skintoms ir džiovintoms gėlėms, želdiniuose. Derinamas su karštį mylinčiomis vienadienėmis, kvepiančiomis ežiuolėmis, karščiui ir sausrai atspariais šilokais ir ilgai žydinčiomis poliantinėmis rožėmis. Rudeniop mus ir gėlyną soruolės nustebina naujomis spalvomis.

Dirvožemio reikalavimai, sodinimo vieta, priežiūra

Dirvožemis: derlingas, vandeniui pralaidi dirva. Kad soruolės atskleistų visą savo grožį, jų auginimui reikia tam tikrų sąlygų, visų pirma – smėlingo grunto, kuris užtikrintų gerą vandens pralaidumą (šie augalai nepakenčia užmirkimo). Jeigu soruolės jūsų kieme auga molingoje dirvoje, dauboje, kur pavasarį užsilaiko vanduo – tai pirmas pavojaus ženklas jūsų soruolėms.

Vieta: parinkite saulėtą sklypo vietą, nes tai šviesą ir šilumą mėgstantys augalai. Soruolės po žiemos atželia vėlyvą pavasarį, tik saulei gerai įšildžius žemę. Tai yra rimtas soruolių trūkumas, kurį būtina įvertinti planuojant augalų grupes savo kieme. Jeigu soruolės auga pavėsyje, atželia dar vėliau, žydi taip pat vėliau.
Sodinimas: jei pasirinksite netinkamą veislę, gali būti, kad soruolė užaugs, bet nespės pražysti, t.y. subrandinti šluotelių. Pasirenkant svarbu atkreipti dėmesį, kuriai šalčio atsparumo zonai priklauso veislė. Soruolėms ir vietos reikia skirti pakankamai. Tai – ilgaamžis augalas, tad kartais užtrunka metus ar antrus, kol „įsibėgėja“. Todėl reikia skirti jam pakankamai erdvės, kad sodinuko (ypač jeigu tai kininis soruolė) neužgožtų stipresni augalai. Su­dygs­ta vė­lai, tik ge­gu­žės mė­ne­sį, kai oro tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la per 20 laips­nių, ta­čiau at­že­lia spar­čiai ir grei­tai tam­pa puoš­nūs. Jau­ni dai­gai ke­ro­ja lė­tai, suau­ga tik 3-4 me­tų am­žiaus. Jei tik įma­no­ma, ge­riau so­din­ti stam­bes­nius sod­me­nis, nes silp­nes­ni sun­kiai iš­tve­ria pir­mą­sias žie­mas.

Priežiūra: soruoles prižiūrėti itin paprasta, o geriausia, jeigu jų auginimą paliktumėte tiesiog savieigai. Atminkite, kad per didelė meilės išraiška, pasireiškianti gausiu laistymu ir tręšimu, šiems augalams gali būti net pražūtinga.

Persodinimas: ne­per­so­di­nė­ki­te ru­de­nį ar ant­ro­je va­sa­ros pu­sė­je, nes jie grei­čiau­siai ne­per­žie­mos, ka­dan­gi soruolių šak­nys au­ga tik se­zo­no pra­džio­je. Tin­ka­miau­sias me­tas per­so­din­ti ar dau­gin­ti – anks­ty­vas pa­va­sa­ris, kol soruolės dar ne­pra­dė­jo aug­ti.

Laistymas: leng­ves­nė­se dir­vo­se tiek nau­jai pa­so­din­tus, tiek suau­gu­sius ke­rus per saus­ras bū­ti­na gau­siai lais­ty­ti.

Tręšimas: ne­pikt­nau­džiau­ki­te trą­šo­mis: per­tręš­ti ke­rai bus per­ne­lyg veš­lūs, o stie­bus iš­lau­žys vė­jas.

Mulčiavimas: prieš šal­čius vi­sų be išim­ties (net ir lai­ko­mų pa­kan­ka­mai iš­tver­min­gais) soruolių šak­nis rei­kė­tų pa­mul­čiuo­ti dur­pė­mis ar kom­pos­tu – tai šiek tiek ap­sau­gos nuo šal­čio be­snie­gė­mis spei­guo­to­mis žie­mo­mis.