Miskantas kininis ‘Ferner Osten’ (lot. Miscanthus sinensis ‘Ferner Osten’). Sinonimas - Miscanthus pur­pu­res­cens

Dirvožemis: derlingas. Reikalinga vidutiniškai drėgna, vandeniui pralaidi dirva. Kaip ir dauguma dekoratyvinių žolių, miskantai nemėgsta užmirkimo – dažnai užmirkę augalai nebeatlaiko lietuviškų žiemų.

Atsparumas: Veislė atspari šalčiui -29^oC (USDA 5 atšiaurumo zona).

Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 4, 5 ir 6. Kuo mažesnis skaičius, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi. Kuo aukštesnis skaičius, tuo sunkiau susitvarko su šalčiais. Rytinėje Lietuvos dalyje (Vilnius, Švenčionys, Ignalina, Rokiškis ir toliau į rytus) dominuoja 4 zona, vidurio ir pietų Lietuvoje – 5 zona, o jūros sušildomos naktys ir švelnesnės žiemos lemia, kad vakarinėje Lietuvos dalyje yra 6 zona.

Vieta: geriausiai auga saulėtoje vietoje. Tinka sodinti dekoratyvinių augalų grupėse, vazonuose, prie vandens telkinių. 

Priežiūra: geriausia, jeigu jų auginimą paliktumėte tiesiog savieigai, nukirpti geriau anksti pavasarį.

Kilmė: Ki­ni­ja, Ko­rė­ja, Ja­po­ni­ja. Tiksli kilmė nežinoma, tačiau daugelio veislių „tėvu“ laikomas Ernstas Pagelsas (1913-2007).

Veislės ypatumai: dėl savo grakštaus stoto vienas populiariausių miskantų. Daugiametis apie 120 cm, su žiedynais apie 180 cm aukščio ir apie 100 cm pločio tankų kerą formuojantis augalas. Ankstyvas, pradeda žydėti jau rugpjūčio pradžioje. Žydi rugpjūčio – spalio mėn. išsiskiriančios išvaizdos itin ryškiomis, vyno spalvos šluotomis, kurios vėliau išblykšta. Gana kompaktiška veislė, formuojanti vertikalų, žalių lapų kerą. Kiekvienas lapas dekoruotas siaura, balta juostele. Lapai rudenį parausta. Auginama sudėtiniuose gėlynuose, natūralistiniuose projektuose. Ypač puikiai dera su vidutinio aukščio kiliminėmis ir aukštomis daugiametėmis gėlėmis, žemaūgiais spygliuočiais augalais. Galima formuoti vasaržales, vidines sodo gyvatvores.

Dirvožemio reikalavimai, sodinimo vieta, priežiūra

Dirvožemis: derlingas, vandeniui pralaidi dirva. Kad miskantai atskleistų visą savo grožį, jų auginimui reikia tam tikrų sąlygų, visų pirma – smėlingo grunto, kuris užtikrintų gerą vandens pralaidumą (šie augalai nepakenčia užmirkimo). Jeigu miskantai jūsų kieme auga molingoje dirvoje, dauboje, kur pavasarį užsilaiko vanduo – tai pirmas pavojaus ženklas jūsų miskantams.

Vieta: parinkite saulėtą sklypo vietą, nes tai šviesą ir šilumą mėgstantys augalai. Miskantai po žiemos atželia vėlyvą pavasarį, tik saulei gerai įšildžius žemę. Tai yra rimtas miskantų trūkumas, kurį būtina įvertinti planuojant augalų grupes savo kieme. Jeigu miskantai auga pavėsyje, atželia dar vėliau, žydi taip pat vėliau.

Sodinimas: jei pasirinksite netinkamą veislę, gali būti, kad miskantas užaugs, bet nespės pražysti, t.y. subrandinti šluotelių. Pasirenkant svarbu atkreipti dėmesį, kuriai šalčio atsparumo zonai priklauso veislė. Miskantams ir vietos reikia skirti pakankamai. Tai – ilgaamžis augalas, tad kartais užtrunka metus ar antrus, kol „įsibėgėja“. Todėl reikia skirti jam pakankamai erdvės, kad sodinuko (ypač jeigu tai kininis miskantas) neužgožtų stipresni augalai. Su­dygs­ta vė­lai, tik ge­gu­žės mė­ne­sį, kai oro tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la per 20 laips­nių, ta­čiau at­že­lia spar­čiai ir grei­tai tam­pa puoš­nūs. Jau­ni dai­gai ke­ro­ja lė­tai, suau­ga tik 3-4 me­tų am­žiaus. Jei tik įma­no­ma, ge­riau so­din­ti stam­bes­nius sod­me­nis, nes silp­nes­ni sun­kiai iš­tve­ria pir­mą­sias žie­mas.

Priežiūra: miskantus prižiūrėti itin paprasta, o geriausia, jeigu jų auginimą paliktumėte tiesiog savieigai. Atminkite, kad per didelė meilės išraiška, pasireiškianti gausiu laistymu ir tręšimu, šiems augalams gali būti net pražūtinga.

Persodinimas: Ne­per­so­di­nė­ki­te ru­de­nį ar ant­ro­je va­sa­ros pu­sė­je, nes jie grei­čiau­siai ne­per­žie­mos, ka­dan­gi mis­kan­tų šak­nys au­ga tik se­zo­no pra­džio­je. Tin­ka­miau­sias me­tas per­so­din­ti ar dau­gin­ti – anks­ty­vas pa­va­sa­ris, kol mis­kan­tai dar ne­pra­dė­jo aug­ti.

Laistymas: leng­ves­nė­se dir­vo­se tiek nau­jai pa­so­din­tus, tiek suau­gu­sius ke­rus per saus­ras bū­ti­na gau­siai lais­ty­ti.

Tręšimas: ne­pikt­nau­džiau­ki­te trą­šo­mis: per­tręš­ti ke­rai bus per­ne­lyg veš­lūs, o stie­bus iš­lau­žys vė­jas.

Mulčiavimas: prieš šal­čius vi­sų be išim­ties (net ir lai­ko­mų pa­kan­ka­mai iš­tver­min­gais) mis­kan­tų šak­nis rei­kė­tų pa­mul­čiuo­ti dur­pė­mis ar kom­pos­tu – tai šiek tiek ap­sau­gos nuo šal­čio be­snie­gė­mis spei­guo­to­mis žie­mo­mis.