• −30%
  • Nauja
  • −30%
  • Nauja

Menturinis skėtkėnis

Kodas: Sciadopitys verticillata

46,00 €
32,20 € Sutaupote 30%
Su mokesčiais

Menturinis skėtkėnis (japoninė skėtinė pušis)  - visžalis spygliuotis, kilęs iš Japonijos. Laukinėje gamtoje per ilgą laiką užauga iki 15 m aukščio ir 6 m pločio.Lietuvoje sėkimngai auginamas dendrologinėse kolekcijose (retkarčiais dėl vėlyvų šalnų gali apšalti jauni ūgliai), reikėtų tikėtis apie 3 metrus aukščio per 20 metų. Jauni augalai auga palyginti lėtai, 20-30cm per metus.

Augalo amžius / vazono dydis / aukštis:
Kiekis

  • Saugus užsakymas Saugus užsakymas
  • Greitas pristatymas Greitas pristatymas
  • Kokybės garantija Kokybės garantija

Auginamas įvairiose dirvose, įskaitant labai rūgščias (pH 4-6). Mėgsta drėgną priemolio dirvą, gerai auga prie vandens telkinių, vietose kur aukštas gruntinis vanduo, laikinai užmirkstančiose vietose. Jauniems augalams gali pakenkti sausros. Kalkėtoje dirvoje (ph>7) augs, tačiau sirgs chloroze. 

Toleruoja pavėsį, tačiau geriausiai augs saulėtoje vietoje, idealu - jei ankstų pavasarį atsidurs pietryčių saulės šėšėlyje. Ideali vieta - vakarų ar šiaurės-vakarų pusėje, užuovėjoje nuo sausų vėjų. Mėgsta drėgnesnį orą ir vasarą.

Atsparmas šalčiams (5A zona, -30C).

SPYGLIUOČIŲ AUGINIMAS

Joks sklypas neatrodys išbaigtas, prižiūrėtas ir dekoratyvus be spygliuočių medžių ir krūmų. Jie išskirtinai dekoratyvūs bet kuriuo metų laiku, taip pat ir žiemą, jiems nereikia beveik jokios priežiūros, spygliuočiai mėgstami ir dėl formų bei pritaikymo želdinių grupėse įvairovės, sodinami pavieniui ar grupelėmis po 3-5, tinka gyvatvorėms, saugo nuo vėjų, triukšmo. Gerai atrodo skirtingose sodų, parkų kompozicijose, miesto gatvėse ir aikštėse. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų, galima pasodinti įvairių rūšių spygliuočių.

Vienas svarbiausių daugumos spygliuočių medžių (eglės, pušies, kėnio ir tujos) privalumų yra tai, kad jie, skirtingai nei mūsų klimatinėje zonoje paplitę lapuočiai, yra visžaliai. Išimtis yra tik maumedis, tačiau jis turi kitą privalumą - auga greičiau už kitus spygliuočius.

Beje, tarp spygliuočių medžių nėra tokių greito augimo rekordininkų, kokie yra lapuočių atstovai topoliai. Ir spygliuočių sodinukai paprastai žemesni, nei lapuočių, ir suauga jie vėliau.

Už tai suaugę spygliuočiai gana neblogai pakelia persodinimą. Todėl juos neretai renkasi tie, kas nenori laukti daugybę metų, kol sodinukas išaugs į suaugusį medį.

Kada sodinti spygliuočius?

Spygliuočius galima sodinti tik du kartus per metus. Tinkamiausias metas spygliuočių sodinimui yra pavasaris (balandžio pabaiga ir gegužės pradžia) ir  ruduo (antrasis sodinimo laikotarpis - rugpjūčio pabaiga-rugsėjo pabaiga). Pasodinus vėliau, augalai nesuspėja įsišaknyti. Eglės geriausiai prigyja pasodintos rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pirmojoje pusėje, kai jos jau baigusios augti, šakelių galuose susiformavę pumpurai. Pušis, tujas, kadagius geriau sodinti pavasarį, žemei gerai įšilus. Iki gegužės vidurio galima sodinti ir egles.

Daugelio spygliuočių šaknys paviršinės, suaugusios į tankius kuokštus, todėl ruošiant iškasimui numatytus sodmenis reikia gerai palaistyti. Transportuojant šaknis būtina susukti į medžiagos skiautę ar polietileno plėvelę, kad nenubyrėtų žemės.

Į nuolatinę vietą rekomenduojama sodinti 4-8 metų amžiaus spygliuočius.  Sodinama būtinai su žemės gumulu, atitinkančiu augalo dydį. Duobė, į kurią sodinamas augalas, turi būti didesnė nei šaknų kuokštas. Prastoje dirvoje būtina iškasti didesnę duobę, į dugną priberti derlingos žemės. Sodinant netoli duobės centro iš vyraujančių vėjų pusės įkalamas kuolas medeliui pririšti. Į paruoštą sodinti duobę įdedama drėgnų durpių, jos sumaišomos su žeme, durpėmis ar kompostu. Negalima į duobę dėti šviežio mėšlo. Jis turi būti gerai perpuvęs, lygiomis dalimis sumaišytas su lapine ar velėnine kompostine žeme. Sodinant būtina stengtis nepažeisti šaknų, išsaugoti žemės gumulą aplink jas. Augalo šaknis būtina užžerti derlinga žeme. Sodinamo augalo šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi. Sodinukas turi būti pasodintas tokiame gylyje, kokiame augo medelyne. Lengvose smėlio ir sausose dirvose galima sodinti ir giliau. Sunkiose dirvose pasodinus per giliai, galima augalams pakenkti. Prie kuolo medelis rišamas dviejose vietose - kuolo viršuje ir apie 0,3-0,5 m aukštyje nuo žemės.

Palei duobės kraštus supilamas nedidelis pylimėlis, kad laistant neištekėtų vanduo. Žemė aplink sodinuką sutrypiama, jis gausiai per kelis kartus palaistomas ir mulčiuojamas durpėmis ar kompostu. Tai neleis augti piktžolėms, sulaikys drėgmę, palankiai veiks dirvos mikroorganizmų veiklą ir maitins dirvą. Mulčiuoti medžiai ir krūmai geriau prigyja ir sparčiau auga. Jeigu orai sausi, po pasodinimo reikia laistyti gausiai, 3-5 kartus. Jeigu augalai buvo sodinti pavasarį, juos reikia laistyti visą vasaros sezoną, ypač jeigu vasara karšta ir sausa.

Rudenį sodintus spygliuočius iki užšąlant (nesvarbu, koks oras) reikia nuolat gausiai laistyti. Tada jie geriau žiemoja (žiemą dalį drėgmės spygliai išgarina).

Pavasarį sodintus kadagius taip pat reikia laistyti ilgiau (apie mėnesį).

Platus rūšių pasirinkimas

Kadagiai. Praktiškai visos kadagio rūšys turi gulsčiaūges šakas. Spalvinė spyglių gama įvairi. Kadagio ūgliai dažnai aktyviai įsišaknija, tokiu būdu krūmai išplinta dideliame plote. Kadagys geriau auga žvyringoje dirvoje, stačiame šlaite, atviroje, saulėtoje vietoje ar prie laiptų, neaukštų terasų ir atraminių sienelių. Medžių šešėlyje jis skursta, o saulėje ar šviesioje pusiau pavėsingoje vietoje augantis krūmas bus vešlesnis.

Vienas iš mažiausiai reiklių spygliuočių augalų - kazokinis kadagys (Juniperus sabina). Tai labai gražus krūmas, bet greitai augantis į plotį (per 10 metų skersmuo sieks 2-3 m). Ši kadagio rūšis sodinama ir pavieniui, ir grupėmis klombose, palei sienas, rokarijuose ir alpinariumuose. Labai gražiai atrodo derinyje su akmenuotu šlaitu.

3 Prekės

Panašios prekės (16):

Prekė pridėta į palyginimą.