Rhododendron hybridum 'Eruption'

Atsparumas: atspari šalčiui -22°C (USDA 6a atšiaurumo zona). Veislė yra gana atspari šalčiui, tačiau esant atšiauriai žiemai reikalauja žiemos dangos, rekomenduojama sodinti ramioje ir apsaugotoje nuo žiemos vėjų vietoje.

Žydėjimas: gegužės mėn.

Dirvožemis: vidutiniškai drėgnas, humusingas ir lengvas (durpžemio, priesmėlio), rūgštus arba pusiau rūgštus (pH 4,5-6,0).

Vieta: saulėta, dalinis pavėsis.

Kilmė ir kiti ypatumai: atradėjas, selekcininkas (selektorius): Hansas HACHMANN, Vokietija (komercinis įvadas: 1994 m.).

Veislės ypatybės: rododendras (Rhododendron hybridum 'Eruption') pasižymi nepaprastai gražiomis, iš raudonų pumpurų atsivėrusiomis dviejų spalvų gėlėmis. Baltas centras su ryškiai raudonais kraštais ir keletu geltonai rudų dėmių ant viršutinio žiedlapio, su laiku tampa rausvas, o pakraščiai švelniai rausvi. Žiedlapiai stipriai banguoti, piltuvėlio formos, po 14-16 vnt. susibūrę sferiniuose, viršūniniuose žiedynuose. Krūmas turi žalią lapiją. Tamsiai žali, matiniai, elipsiniai, iki 13 cm ilgio ir 6 cm pločio. Krūmas ryškus, platus ir su vešliais lapais. Jis gali užaugti iki 1,20 m aukščio ir 1,60 m pločio. Žydi nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Augalas gerai nugenėtas ir gražiai suformuotas tinkamas vienetiniams ir grupiniams sodinimams.

Rododendrų/Azalijų auginimas ir priežiūra

Vieta: geriausia auginti rūgščiuose, organiškai turtinguose, humusinguose, vidutinio drėgnumo, drėgmę sulaikančiuose, bet gerai drenuojamuose dirvose, daliniame pavėsyje. Labiau mėgsta saulėtą ar aukštą atvirą vietą, bet saulėkaitoje greičiau peržydi ir išblunka (kai kurių rūšių) žiedų spalva, lapai labai karštą vasaros popietę gali apdegti, o japoninės azalijos kurios žiemai nenumeta lapijos, ankstyvą, saulėtą pavasarį gali prarasti dalį savo lapijos, kuri aišku, vėl ataugs iš naujo iškart po žydėjimo. Palankiausias variantas - rytinė saulė su popietės šešėliu.  Sodinkite vietoje, apsaugotoje nuo stipraus vėjo. Augalai gerai jaučiasi į šiaurę ar rytus nukreiptuose šlaituose. Negalima sodinti riešutmedžių šeimos medžių arti šaknų sistemos (dauguma rododendrų / azalijų yra jautrūs toksiškiems juglonams, kuriuos gamina graikinių riešutų, sviestmedžio riešutų, pekano riešutų ir hikorijų šaknys).

Dirvožemis: būtinas geras dirvožemio drenažas (augalai nemėgsta „šlapių kojų“). Dėl blogo drenažo neišvengiamai atsiranda šaknų puvinys, todėl sunkiose molio dirvose, reikėtų atsižvelgti į iškeltas lysves / sodinimus. Seklioms, pluoštinėms šaknų sistemoms (nedirbkite aplink augalus) labai naudingas mulčias (pvz., Medžio drožlės, smulkinta žievė ar spygliuočių spygliai), kas padės išlaikyti drėgmę ir stabilizuoti dirvožemio temperatūrą. Pagal poreikį parūgštinkite dirvožemį (augalams paprastai patinka dirvožemio pH nuo 4,5,0 iki 5,5). Į dirvožemį įpilkite sieros arba geležies sulfato, kad sumažintumėte pH. Norėdami pakelti pH, į dirvožemį įpilkite kalkakmenio ar kalkių. Šiems augalams reikia lengvo, pralaidaus dirvožemio, kuris yra rūgštus, nuolat drėgnas(bet neužmirkęs), o Japoninėm azalijom dar ir derlingas. Geriausias dirvožemio mišinys yra 1/3  rūgščių durpių, 1/3 lapų komposto ar kalkių neturinčio komposto ir 1/3 dirvožemio iš duobės, kurioje ketinate ją sodinti. Esant galimybei patartina įmaišyti spygliuočių spyglių, kurie pagerins mišinio purumą ir natūralų rūgštingumą.

Sodinimas: Azalijos turi seklias (paviršines) šaknis, todėl jų nesodinkite per giliai. Sodinkite tokiame pačiame lygyje kaip ir augo vazone. Sodinimui ruošiama bent 3-4 kartus didesnė duobė, negu augalo šaknys. Po dviejų-trijų metų reikės dar  duobę platinti apkasant aplinkui ir įterpiant naujai paruoštą gruntą. Jeigu norite paruošti ilgalaikę vietą, duobę teks kasti didesnę, maždaug 50-60 cm. pločio ir apie -45-50 cm gylio. Sodinant užmirkstančioje, šlapioje dirvoje duobės dugne įruoškite apie 10 cm drenažą, naudojant stambesnės frakcijos žvirgždo ar degto molio granules. Sodinkite  į kaupą (kalnelį) pakeltą nuo žemės paviršiaus apie 10-20 cm. Pasitikrinti ar dirvožemis neužmirkstantis galite taip: iškasus 60-70 cm.gylio duobę pažiūrėti ar duobėje prisirenka vandens ar ne.

Genėjimas: iškirpkite nužydėjusias žiedų grupes iškart po žydėjimo. Japonijos azalijas galima apkarpyti (formuoti) birželio pradžioje, tik po genėjimo nenaudokite trąšų, skatinančių augimą, kas sugadins formą, kurią ketinate pasiekti.

Laistymas: Niekada negalima leisti šaknims išdžiūti. Jeigu oras labai sausas, nelyja, neužmirškite palieti ir vėlai rudenį ar žiemos pradžioje.

Tręšimas: trąšas naudokite rododendrams ir azalijoms arba kitiems erikiniams augalams. Jeigu naudosite ilgai tirpstančias (granuliuotas) trąšas, tręškite 3 kartus  anksti pavasarį, iškart po žydėjimo ir vasaros pabaigoje. Jokiu būdu nepertreškime, laikykitės ant trąšų pakuočių rekomenduojamų normų.

Paruošimas žiemai: Pasodintus, jaunus augalus būtinai denkite žiemai. Rekomenduotina dengti net ir daugiau šalčiui atsparias rūšis. Augalai žymiai geriau jausis dengiami dar ir keletą sekančių žiemų. Dengti galima eglišakėmis paruošiant jiems "tvorelę" (susmaigstant jas į žemę aplink augalą) kuri apsaugos juos nuo žvarbių žiemos vėjų.