Veislės ypatybės: Tunbergo raugerškis ‘Helmond Pillar‘ – koloninės formos krūmas, užaugantis iki 1,5 metro aukščio su kolonėlės vainiku iki 0,8-1,0 m skersmens. Paprastai šis krūmas pasiekia tokį dydį po 8-10 metų auginimo vienoje vietoje. Lapai yra beveik apvalūs, 1-3 cm ilgio, ties apačia siaurėjantys į trumpą lapkočio lapą. Jauni lapai yra rausvai raudonos spalvos, tada tampa sodriai tamsiai raudonai rudos spalvos su violetiniu atspalviu. Jie puikiai harmonizuoja tarpusavyje. Karštyje lapai tampa šiek tiek žali. Rudenį violetinė-raudona. Gėlės yra geltonos su rausvu atspalviu, pavienės, jų nedaug, pasirodo gegužės pabaigoje - birželio mėnesį. Vaisiai yra elipsoidiniai, raudoni, noksta rugsėjo pabaigoje - spalio mėn., o žiemą krūmus puošia nukritus lapams.

Žydėjimas: žydi gegužės mėn. Žiedai geltonos spalvos su rausvu atspalviu.

Dirvožemis: krūmas nereiklus dirvožemiui. Labiausiai tinka pralaidus dirvožemis – gali būti ir rūgštinis, ir šarminis, taip pat šis augalas augs ir kalkingame dirvožemyje.

Vieta: saulėta, dalinis pavėsis.

Kilmė ir ypatumai: veislė kilusi iš Laukinio Tunbergo raugerškio (Berberis thunbergii), kuris auga kalnuotose Japonijos ir Kinijos vietovėse.

Auginimas ir priežiūra

Sodinimas: labiausiai tinka gerai nusausintas, pralaidus dirvožemis – gali būti ir rūgštinis, ir šarminis, taip pat šis augalas augs ir kalkingame dirvožemyje. Jokiu būdu nesodinkite raugerškio labai drėgnoje vietoje, nes jis prastai augs. Prieš sodinant į dirvožemį patartina įmaišyti durpių ir komposto, tada krūmas augs pastebimai greičiau, bus vešlesnis.

Vieta: geriau parinkti šviesią vietą, nes daugelio ryškesnių ir margesnių rūšių neslapai šešėlyje praranda spalvotumą. Norint, kad augalas išsiskirtų tarp kitų augalų, o neužgožtas jis gražiausias, reikia sodinti krūmą 1,5-2 m atstumu nuo kitų augalų. Jei iš raugerškių formuojama tanki gyvatvorė, sodinti po 4 krūmelius viename metre, jei laisvesnė - po 2. Tinka sodinti augalų grupėse, alpinariumuose, spalvinėms kompozicijoms, vazoninėms kompozicijoms. Ypač gražiai atrodo pasodinti prie mūrinės sienos arba prie tvoros, taip pat iš jų galima formuoti gyvatvorę, nes šie augalai gana vešlūs. Prie raugerškio galima sodinti ir rožes – jos labai gražiai atrodys vešlių krūmo lapų fone.

Priežiūra: raugerškis atsparus šalčiui, gana atsparus sausroms. Papildomai tręšiama antrais metais po pasodinimo azoto trąšomis (20-30 g karbamido kibirui vandens). Vėliau kartą per 3-4 metus. Teigiamai reaguoja į trąšas su mikroelementais. Laistoma kartą per savaitę, reikėtų ravėti ir purenti žemę.

Genėjimas: gerai reaguoja į kirpimą, tad genima kasmet, nuo antrų augimo metų, pašalinant silpnus ūglius. Seni krūmai retinami pavasarį. Raugerškių gyvatvores reikia pradėti genėti antraisiais metais po pasodinimo pašalinant nuo 1/2 iki 2/3 antžeminės dalies. Sekančiais metais genėti galima birželio pirmoje pusėje ir rugpjūčio pradžioje.

Jei norite suformuoti krūmą, karpyti jį geriausia vasaros pabaigoje, tada krūmas puikiai ištvers procedūrą. Šaknų atžalas dauginimui taip pat geriausia atskirti vasaros pabaigoje, kai jos išauga iki apytikriai 8 cm ilgio.