Magnolijos dirvožemio reikalavimai,sodinimo vieta, priežiūra:

Magnolijoms reikalingas rūgštus substratas - tai labai svarbu, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo (vėliau magnolijos su tuo susitvarkys). Geriausias dirvožemis bus derlingas, humusingas ir pakankamai drėgnas.
Šaknys gali būti jautrios žemai temperatūrai, blogam dirvožemiui ar vandens pertekliui. Magnolijos turėtų augti saulėtoje ir apsaugotoje nuo vėjų vietoje.
Magnolijas rekomenduojama sodinti ankstyvą rudenį, kad augalas spėtų įsišaknyti gerokai prieš žiemą. Sodinant į substratą reikia įpilti rūgščių durpių, o jei dirvožemis yra labai smėlingas, taip pat šiek tiek molio sulaikys daugiau vandens. Sodinukus vazonėliuose galima sodinti ir visą pavasario -vasaros-rudens sezoną , tik aišku pasodinus karštuoju periodu, teks reguliariai ir gausiai laistyti. Stengtis, kad dirvožemis neišsausėtų, ypač nuo gegužės iki liepos pabaigos. Dėl paviršinių šaknų sistemos negalima kasti dirvožemio aplink magnoliją.

Sodindami nepamirškite sodinti ne per giliai (ne giliau, nei augo vazone) - magnolijos turi negilias, plokštelės formos šaknis.Pasodinus, užberkite purią žemę, per daug nespauskite, nes pažeidus šaknis, šaknų sistema gali supūti. Pirmuosius 2–3 metus po pasodinimo jaunus augalus žiemai patartina uždengti.Pirmieji dveji gyvenimo metai po sodinimo yra svarbus magnolijos laikas, kuris nuspręs, ar ji aklimatizuosis ir įgaus augimo pagreitį. Tai taip pat laikas, kai esant šalčiausiam orui, magnoliją turėtume padengti agrotekstile arba šiaudais. Ypač svarbu tai, kad žiedpumpuriai dažniausiai išsivysto jau vasaros pabaigoje, todėl dengimas padidins garantiją gausiam žydėjimui pavasarį.

Mulčiavimas:

Pasodinus magnoliją geriausiai mulčiuoti smulkinta spygliuočių žieve ir tą procesą kartoti (pabarstyti papildomai)kiekvieną pavasarį
Tai suteiks mums tinkamą rūgštingumą ir papildomai apsaugos sodinimo vietą nuo per didelio drėgmės praradimo, kuris magnolijoms nepatinka. Plokštės formos šaknys lengvai išdžiūsta, o tai neigiamai veikia augalo būklę.

Magnolijų laistymas:

Vasarą, kai sausa ir karšta, jaunus sodinukus (iki 2–3 metų sode) dėl aukščiau aprašytos seklios šaknų sistemos kartkartėmis reikia dar kruopščiai palaistyti. Patikimas laistymas, tai yra, paskirstant 5 litrus vandens mažesniam augalui (persodintam iš 1–2 litrų talpos), 10–20 litrų vandens didesniems augalams (daugiau kaip 1 metro aukščio, su stipria lapija ir persodintiems iš 3-5 litrų talpos).

Magnolijų persodinimas:

Prieš sodindami magnolijos sodinuką, turite atidžiai pasirinkti vietą, nes ši sodo karalienė nekenčia persodinimo. Jei turime tai padaryti, padarykime tai kuo greičiau. Nelaukime kitų metų, nes ilgiau delsiant šaknų sistema vis plečiasi ir su kiekvienais metais vis labiau bus pažeista. Šį persodinimą galima atlikti tik ankstyvą pavasarį, kai pumpurai yra pabrinkę. Prieš persodinant visus ūglius reikia sutrumpinti 2/3 ilgio, padengiant žaizdas sodo tepalu.
Pasodinę ar persodinę, augalą visiškai netręšiame maždaug 1 mėnesį. Kartais mes norime pamaitinti augalą, kad jis persodintas greičiau atsigautų, tačiau, deja, trąšos gali sudeginti pažeistas šaknis ir taip visiškai prarasti medį. Šis patarimas turėtų būti taikomas visiems augalams.

Magnolijų tręšimas:

Magnoliją verta tręšti bent du kartus per metus. Galite naudoti paruoštą mišinį, skirtą pvz., Rododendrams-azalijoms . Šiuo tirpalu laistome balandžio mėnesį ir birželio pabaigoje. Netręšiame jau po liepos 20 d. Per šį laiką augalas turėtų sutelkti dėmesį į lignifikaciją, kuri padės kuo lengviau išgyventi žiemą . Per daug tręšiant trąšomis, kuriose yra daug azoto,tai skątins naujų ūglių augimą rudenį, o ne ligifikuoti (nesumedėję )jauni ūgliai gli žiemą apšąlti.
Kai mums atrodo, kad mūsų magnolija prastai auga, liepos pabaigoje lapai pradeda ruduoti nuo krašto, tada mes susiduriame su per dideliu tręšimu. Padidėjusi druskos koncentracija dirvožemyje trukdo tinkamai įsisavinti maistines medžiagas. Šiuo atveju geriausias sprendimas yra gausiai palaistyti medį, kad druska bent iš dalies būtų nuplauta į dirvą. Norint tinkamai atlikti tokią procedūrą, substratą reikia užpilti 100 litrų kvadratiniam metrui vandens.
Ilgo veikimo trąšas labai patogu ir žymiai saugiau naudoti. Yra tokių, kurios tirpsta net 4-6 mėnesius. Galite jomis tręšti pavasarį vieną kartą ir nereikės jaudintis dėl pertręšimo. Kai kurie sodininkai tręšia ir mėšlu. Tai, žinoma, yra vertinga trąša, tačiau atminkite, kad ji pakeis mūsų dirvožemio pH į šarmingesnį. Po jo naudojimo substratas turėtų būti vėl parūgštintas.