Žvaigždėtoji magnolija 'Rosea' (lot. magnolia stellata 'Rosea')
Veislės ypatumai: greitai augantis krūmas ar medis, per 10 m išaugantis iki 2,5-3 m aukščio ir tokio pat pločio tamsiai žalia laja. Žiedai žvaigždės formos, iki 30 siaurų žiedlapių, švelniai rožiniai, su laiku spalva išblunka iki baltos. Žvaigždėtosios magnolijos yra vienos iš ankstyviausiai žydinčių magnolijų, kurios priklausomai nuo orų pasipuošti žiedais gali jau balandžio mėnesį. Pasodinus žydėti pradeda antraisiais metais. Žiedynai formuojami ant antramečių ūglių, galimas genėjimas vidurvasarį po žydėjimo. Mėgsta saulėtas ir nuo vėjų apsaugotas vietas. Nemėgsta persodinimų, reikalauja įkurdinimo nuolatinėje vietoje. Pakantus sausroms, tačiau augalas gali nuskursti - patariama mulčiuoti šaknis siekiant išvengti išdžiūvimo vasarą ir nušalimo žiemą.
Dirvožemis: gerai nusausintas, lengvai rūgštus (pH 5-6), gerai auga ir žydi derlingose, puriuose, lengvuose ir rūgštesniuose dirvožemiuose (pH 5-6). Magnolijoms netinka molinga žemė.
Atsparumas: atspari šalčiui -30oC (USDA 5 atšiaurumo zona)
Vieta: magnolijas rekomenduojama auginti gerai saulės apšviestoje vietoje. Magnolijos yra dideli medžiai arba krūmai, kuriems reikia skirti daugiau erdvės.
Magnolijos dirvožemio reikalavimai, sodinimo vieta, priežiūra
Dirvožemis:
Magnolijoms reikalingas rūgštus substratas - tai labai svarbu, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo (vėliau magnolijos su tuo susitvarkys). Geriausiai auga ir žydi, puriuose, lengvuose, derlinguose, gerai nususintuose ir pakankamai drėgnuose ir lengvai rūgščiuose (pH5-6)dirvožemiuose.
Sodinimas:
Magnolijas rekomenduojama sodinti ankstyvą rudenį, kad augalas spėtų įsišaknyti gerokai prieš žiemą. Sodinant į substratą reikia įpilti rūgščių durpių, o jei dirvožemis yra labai smėlingas, taip pat šiek tiek molio sulaikys daugiau vandens. Sodinukus vazonėliuose galima sodinti ir visą pavasario -vasaros-rudens sezoną, tik aišku pasodinus karštuoju periodu, teks reguliariai ir gausiai laistyti. Stengtis, kad dirvožemis neišsausėtų, ypač nuo gegužės iki liepos pabaigos Dėl paviršinių šaknų sistemos negalima kasti dirvožemio aplink magnoliją.
Sodindami nepamirškite sodinti ne per giliai (ne giliau, nei augo vazone) - magnolijos turi negilias, plokštelės formos šaknis. Pasodinus, užberkite purią žemę, per daug nespauskite, nes pažeidus šaknis, šaknų sistema gali supūti. Pirmuosius 2–3 metus po pasodinimo jaunus augalus žiemai patartina uždengti. Pirmieji dveji gyvenimo metai po sodinimo yra svarbus magnolijos laikas, kuris nuspręs, ar ji aklimatizuosis ir įgaus augimo pagreitį. Tai taip pat laikas, kai esant šalčiausiam orui, magnoliją turėtume padengti agrotekstile arba šiaudais. Ypač svarbu tai, kad žiedpumpuriai dažniausiai išsivysto jau vasaros pabaigoje, todėl dengimas padidins garantiją gausiam žydėjimui pavasarį.
Vieta:
Magnolijas rekomenduojama auginti gerai saulės apšviestoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Magnolijos yra dideli medžiai arba krūmai, kuriems reikia skirti daugiau erdvės.
Mulčiavimas:
Pasodinus magnoliją geriausiai mulčiuoti smulkinta spygliuočių žieve ir tą procesą kartoti (pabarstyti papildomai) kiekvieną pavasarį. Tai suteiks mums tinkamą rūgštingumą ir papildomai apsaugos sodinimo vietą nuo per didelio drėgmės praradimo, kuris magnolijoms nepatinka. Plokštės formos šaknys lengvai išdžiūsta, o tai neigiamai veikia augalo būklę. Šaknys jautrios žemai temperatūrai, blogam dirvožemiui ar vandens pertekliui.
Magnolijų laistymas:
Vasarą, kai sausa ir karšta, jaunus sodinukus (iki 2–3 metų sode) dėl aukščiau aprašytos seklios šaknų sistemos kartkartėmis reikia dar kruopščiai palaistyti. Patikimas laistymas, tai yra, paskirstant 5 litrus vandens mažesniam augalui (persodintam iš 1–2 litrų talpos), 10–20 litrų vandens didesniems augalams (daugiau kaip 1 metro aukščio, su stipria lapija ir persodintiems iš 3-5 litrų talpos).
Magnolijų persodinimas:
Prieš sodindami magnolijos sodinuką, turite atidžiai pasirinkti vietą, nes ši sodo karalienė nekenčia persodinimo. Jei turime tai padaryti, padarykime tai kuo greičiau. Nelaukime kitų metų, nes ilgiau delsiant šaknų sistema vis plečiasi ir su kiekvienais metais vis labiau bus pažeista. Šį persodinimą galima atlikti tik ankstyvą pavasarį, kai pumpurai yra pabrinkę. Prieš persodinant visus ūglius reikia sutrumpinti 2/3 ilgio, padengiant žaizdas sodo tepalu.
Pasodinę ar persodinę, augalą visiškai netręšiame maždaug 1 mėnesį. Kartais mes norime pamaitinti augalą, kad jis persodintas greičiau atsigautų, tačiau, deja, trąšos gali sudeginti pažeistas šaknis ir taip visiškai prarasti medį. Šis patarimas turėtų būti taikomas visiems augalams.
Magnolijų tręšimas:
Magnoliją verta tręšti bent du kartus per metus. Galite naudoti paruoštą mišinį, skirtą pvz., Rododendrams-azalijoms. Šiuo tirpalu laistome balandžio mėnesį ir birželio pabaigoje. Netręšiame jau po liepos 20 d. Per šį laiką augalas turėtų sutelkti dėmesį į lignifikaciją, kuri padės kuo lengviau išgyventi žiemą. Per daug tręšiant trąšomis, kuriose yra daug azoto, tai skatins naujų ūglių augimą rudenį, o ne ligifikuoti (nesumedėję) jauni ūgliai gali žiemą apšalti.
Kai mums atrodo, kad mūsų magnolija prastai auga, liepos pabaigoje lapai pradeda ruduoti nuo krašto, tada mes susiduriame su per dideliu tręšimu. Padidėjusi druskos koncentracija dirvožemyje trukdo tinkamai įsisavinti maistines medžiagas. Šiuo atveju geriausias sprendimas yra gausiai palaistyti medį, kad druska bent iš dalies būtų nuplauta į dirvą. Norint tinkamai atlikti tokią procedūrą, substratą reikia užpilti 100 litrų kvadratiniam metrui vandens.
Ilgo veikimo trąšas labai patogu ir žymiai saugiau naudoti. Yra tokių, kurios tirpsta net 4-6 mėnesius. Galite jomis tręšti pavasarį vieną kartą ir nereikės jaudintis dėl pertręšimo. Kai kurie sodininkai tręšia ir mėšlu. Tai, žinoma, yra vertinga trąša, tačiau atminkite, kad ji pakeis mūsų dirvožemio pH į šarmingesnį. Po jo naudojimo substratas turėtų būti vėl parūgštintas.
Genėjimas:
Magnolijų nereikia genėti, išskyrus pavienius atvejus, kai šakos trukdo arba kryžiuojasi, nes jos sunkiai gyja, jei pažeidžiamos šaknys, šakos ar kamienas. Genėjimas galimas vidurvasarį - po žydėjimo.
