Lauravyšnių sodinimas, auginimas ir priežiūra

 Vieta: Lauravyšnės geriausiai auga pusiau pavėsyje arba šviesiame pavėsyje. Jos gali augti ir saulėje, tačiau žiemą ir ankstyvą pavasarį saulė kartu su šaltu vėju gali „nudeginti“ ir išdžiovinti lapus.

 Apsauga nuo vėjo: Itin svarbu parinkti nuo valdančiųjų vėjų apsaugotą vietą (užuovėją). Rytų ir Vidurio Lietuvoje rekomenduojama sodinti vakarinėje pastatų ar kitų didesnių medžių pusėje.

 Dirvožemis: Augalas mėgsta derlingą, humusingą, vidutiniškai drėgną, bet gerai drenuojamą dirvą. Lauravyšnės nepakenčia užmirkusios, stovinčio vandens žemės – šaknys pradeda pūti. Tinkamiausias pH – nuo neutralaus iki lengvai rūgštaus ar kalkingo.

Geriausias laikas: Sodinukus vazonuose galima sodinti visą šiltąjį sezoną, tačiau idealus metas yra pavasaris (balandis–gegužė) arba ankstyvas ruduo (rugpjūtis–rugsėjis), kad augalas spėtų įsišaknyti iki žiemos.

Duobės paruošimas: Iškaskite maždaug dvigubai didesnę duobę nei augalo šaknų gniūžtė. Dugne, jei dirva sunki, galima įrengti drenažo sluoksnį (žvyrą, skaldą). Į žemę įmaišykite komposto arba perpuvusio mėšlo.

Atstumai gyvatvorei:

• Norint tankios ir žemesnės gyvatvorės, krūmus rekomenduojama sodinti kas 50–60 cm.

• Didesnėms, laisvai augančioms gyvatvorėms ar stambesnėms veislėms atstumą galima padidinti iki 80–100 cm

  Laistymas: Jaunus, ką tik pasodintus augalus pirmaisiais metais būtina laistyti reguliariai ir gausiai. Suaugusios lauravyšnės sausrą pakenčia geriau, tačiau esant ilgalaikiams karščiams jas taip pat reikia palaistyti. Svarbu: gausiai palaistykite krūmus vėlyvą rudenį (prieš užšąlant žemei) – tai padeda visžaliams augalams lengviau peržiemoti.

  Tręšimas: Pavasarį (balandžio-gegužės mėn.) augalus verta patręšti kompleksinėmis, azoto turinčiomis trąšomis, kurios skatina žaliosios masės augimą. Nuo rugpjūčio azoto trąšų naudoti nebegalima – rinkitės rudenines (kalio ir fosforo) trąšas, kurios padeda sumedėti ūgliams ir pasiruošti žiemai.

Lauravyšnės labai gerai toleruoja genėjimą, todėl jas lengva suvaldyti.

• Kada genėti: Pagrindinis genėjimas atliekamas pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje (gegužę–birželį), kai augalas jau peržydėjo. Jei reikia, lengvą korekcinį genėjimą galima pakartoti rugpjūčio mėnesį.

• Kaip genėti: Gyvatvores geriausia genėti naudojant rankinius sekatorius, o ne elektrines gyvatvorių žirkles. Elektrinės žirklės perpus perpjauna stambius lauravyšnės lapus, o jų kraštai paruduoja ir atrodo neestetiškai. Rankiniu sekatoriumi galima nukirpti tik pačias šakeles.

Lietuvos klimato sąlygomis lauravyšnių atsparumas priklauso nuo pasirinktos veislės.

• Apsauga: Jaunus augalus pirmąsias 2–3 žiemas rekomenduojama mulčiuoti (durpėmis, smulkinta žieve) bei pridengti eglišakėmis arba balta agrotekstile. Pridengimas agrotekstile vasario–kovo mėnesiais taip pat apsaugo lapus nuo ankstyvos pavasarinės saulės nudegimų