Klevas plaštakinis 'ATROPURPUREUM'

Klevų auginimas

Klevai daugiausia sodinami gatvėse, greitkeliuose ir viešuosiuose parkuose. Tai taip pat geras šešėlinis medis, kaip atskiras egzempliorius vidutiniuose ir dideliuose soduose. Klevus galima auginti saulėje arba pusiau apšviestoje vietoje. Dauguma klevų rūšių yra negiliai įsišakniję medžiai, kurie pasodinti per arti gali išstumti šaligatvius ir kitus grindinio paviršius. Daugeliui klevų veislių taip pat atsiranda storos atviros šaknys, dėl kurių sunku pjauti veją. Dėl šios priežasties šias rūšis geriau sodinti miške arba ten, kur žemė aplink juos gali būti padengta mulču arba gyva žemės danga, išskyrus žolę. Dauguma klevų taip pat ieško drėgmės, o jų šaknys gali prasiskverbti į vandens vamzdžius ar kanalizacijos linijas, jei jie pasodinti virš jų.

Klevų priežiūra:

Paprastasis klevas – tai greitai augantis lapuočių medis su apvaliu lapų vainiku, kurių aukštis gali siekti net 25 metrus. Lapai yra dideli, skilti ir dantytu kraštu. Jie gali būti ryškiai žalios, gelsvos ir geltonos spalvos, o rudenį jų spalva pasikeičia į oranžinę, geltoną ar raudoną. Žiedai pasirodo dar prieš lapus, pumpurai yra geltoni ir tada atsiranda žiedeliai, kurie žydi pavasarį. Vaisiai yra samaros formos.

Temperatūra:

Šie medžiai mėgsta, kad vasara nebūtų per šilta, taip pat gerai toleruoja šalčius. Šis puikiai prisitaikantis medis puikiai auga tiek saulėje, tiek daliniame pavėsyje. Nors jis teikia pirmenybę gerai nusausintam, drėgnam dirvožemiui, jis yra atsparus sausrai trumpą laiką, nors gali šiek tiek nukristi lapai.

Sodinimas:

Geriausia sodinti žiemos pabaigoje. Augalai lengvai persodinami, mažai veikiant šaknų sistemą ar lapiją. Klevas turi gerą atsparumą audroms ir ledo pažeidimams bei sparčiai auga.

Dirvožemis:

Jie auginami bet kokio tipo gerai nusausintame dirvožemyje, turinčiame organinių medžiagų ir tam tikrą gebėjimą išlaikyti drėgmę.

Dauginimas:

Klevą galima dauginti iš sėklų, pasėtų į lysves. Be to, šie sparnuoti vaisiai gali sugauti vėją ir nukeliauti toli nuo motininio medžio. Jie lengvai sudygsta ir gali tapti problema kaimo aplinkoje arba šalia vietinių miškų.

Laistymas:

Laistykite dažnai, kad žemė visada būtų šiek tiek drėgna, bet šaknys nepermirktų. Klevai gali toleruoti sausrą, bet tokiu atveju neklestės.

Tręšimas:

Tręškite mėšlu arba kompostu žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį.

Genėjimas:

Genėti jų nepatartina, tačiau pažeistas šakas galima pašalinti rudenį arba žiemos pradžioje. Genėjimas sezono pabaigoje, prieš pat samarai paruduojant, gali užkirsti kelią laukiniams sodinukams tapti kenkėjais.

Kenkėjai ir ligos:

Jie gana atsparūs įprastiems kenkėjams ir ligoms.