Dekoratyvus lapuočių krūmas su tankia ir besidriekiančia, sferine vainiko forma. 2000 m. apdovanota aukso medaliu Pensilvanijos sodininkystės draugijoje (JAV valstija) ir sidabro medaliu Plantarium parodoje Boskoop, Olandija. Vidutinio augimo krūmas užauga iki 1-1,5 m aukščio ir iki 1-1,2 m pločio, apie 10-15 cm per metus. Šakelės stačios pilkai ruda žieve ir grakščiai į šoną lenktomis viršūnėlėmis, sumedėja su amžiumi. Žydi gausiai ir ilgai nuo birželio iki liepos ant praėjusių metų šakelių. Pakartotinai žydi iki rugsėjo mėnesio. Žiedai rausvai rožiniai išorėje, viduje šviesesni, varpelio formos, 3-4 cm ilgio. Lapai priešpriešiniai, plačiai elipsiški, blizgūs, vasarą - bordo ir tamsiai violetiniai - rudenį, smulkiai dantytais pakraščiais ilgai nenukrinta. Auga pavėsyje, bet rečiau žydi, o lapijos spalva praranda savo ryškumą.
Veigelės: kaip šiais augalais pasirūpinti?
Daugiausia medžių ir krūmų žiedais pasidabina gegužės antrojoje pusėje ir birželio pradžioje. Tuomet atrodo, kad žydi viskas, kas tik gali. Iš gausybės augalų išsiskiria veigelės. Jos ne išnyksta žiedų simfonijoje, o pirmauja. * Veigelių agrotechnika nėra sudėtinga. Pagrindinės sąlygos – užtektinai šviesos, derlinga dirva, tręšimas ir tolygus laistymas visą vegetacijos laiką. Kitaip tariant, joms sode reikia tokių pat sąlygų, kokias mes sukuriame daugeliui krūmų. * Problemų dėl ligų ir kenkėjų kils mažai. * Šie augalai lengvai pakelia genėjimą. Kiekvienais metais, birželio mėnesį, nugnybiamos vienmečių ūglių viršūnės. Šitaip pristabdomas augimas, suformuojama laja, kuri per daug nesutankėja. Be to, augalas po gausaus žydėjimo sutaupo jėgų. Bet reikėtų atminti, kad šie ūgliai ateinančiais metais sukraus žiedus, todėl nereikėtų per daug įsismaginti. * Krūmai gyvena apie 50–60 metų. Ne tiek ir daug, bet ne tiek ir mažai. Senstančius krūmus lengva dauginti sėklomis, žaliais ar pusiau sumedėjusiais auginiais. Nešildomuose šiltnamiuose jų išlikimo ir geros šaknų sistemos sudarymo procentas labai aukštas – beveik šimtaprocentinis. Mūsų sodininkams veigelė – dėkinga ir jautri sodo gyventoja, nuraminanti ir įkvepianti tuomet, kai po sunkių pavasarinių darbų galima ištiesti nugarą ir pasigėrėti savo darbo vaisiais.
