Lėtai augantis lapuotis, siekiantis iki 1 – 1,5 m aukščio. Dekoratyvi žievė rusvai pilkšva. Lapai triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, tamsiai žali, rudenį ryškiai purpuriniai. Žydi birželio pradžioje. Žiedai balkšvai kreminiai susitelkę kekėse, kvapnūs. Vaisiai valgomi labai dekoratyvūs, raudoni, kartūs, sultingi kaulavaisiai, kurie ilgai laikosi ant šakų. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas, tačiau vaisiai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Želdynuose tinka sodinti pavieniui ar grupėmis, eilėmis. Uždengti neišvaizdžioms namų sienoms, sodybose, parkuose.
Nauda: uogose yra apie 8 % cukrų, apie 1,6 % organinių rūgščių, 75-82 mg% vitamino C, 300-500 mg% vitamino P, apie 2,5 mg% karotino, apie 3 % rauginių medžiagų ir dervų, taip pat pektinų, baltymų ir kitokių medžiagų. Specifinį, ne visiems patinkantį šviežių putino uogų kvapą lemia valerijono rūgštis bei jos eteriniai junginiai. Putino uogos valgomos ir šviežios, bet daugiausia vartojamos perdirbtos. Jos dedamos į pyragus, trinamos su cukrumi, iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, kisieliai. Tinka garnyrams prie įvairių mėsos ir žuvies patiekalų. Uogų kartumas pranyksta jas užšaldžius arba apdorojus aukštoje temperatūroje. Putino uogos be vertingų maistinių savybių turi ir gydomųjų. Šviežios uogos arba jų sultys naudojamos sergant bronchine astma ir hipertonija. Jos didina tonusą, gerina širdies darbą, naudojamos peršalus, kosint, esant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opoms, inkstų skausmams. Sulčių kompresai naudojami kosmetikoje odos susirgimams gydyti
