• −30%
  • −30%

Kriaušė Concord

Kodas: Kriaušė Concord

18,00 €
12,60 € Sutaupote 30%
Su mokesčiais

Kriaušė 'Concord' (lot. Pyrus 'Concord') - žieminių kriaušių veislė, išvesta Anglijoje, kryžminant Komisinę ir Konferencinę kriaušes. Vaisiai skinami spalio pradžioje, išsilaiko iki vasario mėnesio ir ilgiau. Sodinukai vazonuose, galima sodinti bet kokiu metų laikotarpiu.

Augalo amžius / vazono dydis / aukštis:
Kiekis

  • Saugus užsakymas Saugus užsakymas
  • Greitas pristatymas Greitas pristatymas
  • Kokybės garantija Kokybės garantija

Vaisiai skinami spalio pradžioje, išsilaiko iki vasario mėnesio ir ilgiau, +2/+4 temperatūroje. Vaisiai vidutinio dydžio, odelė žalsvos spalvos, saulėtoje pusėje paraudusi. Vaismedžiai nedidelio augumo, neturi polinkio sirgti, dera gausiai. Medžiai nepakankamai ištvermingi žiemai. Todėl ši veislė yra tinkama ekologiniam ūkiui.

Kriaušių auginimas

Poskiepis - cidonija

Kriaušė - vienas iš populiariausių vaismedžių. Iš kitų išsiskiria tuo, kad jas be baimės gali vartoti alergiški žmonės. Kriaušės pasižymi grūdėtu minkštimu ir maloniu aromatu. Kriaušių nauda: jų sudėtyje esančios medžiagos gydo inkstų ligas ir šalina tulžį iš organizmo.

Kada sodinti kriaušes

Ankstyvas ruduo (rugsėjo vidurys-antroji pusė), likus mėnesiui iki pirmųjų spalio šalnų - dažniausias kriaušių sodinimo laikas. Prasidėjus šalnoms sodinti nerekomenduojama, nes jaunos kriaušės neatsparios šalnoms. Geriausia sodinti 2-3 skirtingų veislių kriaušes.

Kriaušes galima sodinti ir pavasarį (balandį), kai dirva bus sąlyginai sausa po ištirpusio sniego balų. Pavasarinio sodinimo kriaušės reikalauja daugiau laistymo.

Dirva ir vieta kriaušėms

Tinkamas dirvos rūgštingumas kriaušėms: 5-6,5 pH.

Palankus dirvos tipas kriaušėms: lengvas priesmėlis, lengvas priemolis, vidutinio sunkumo priemolis, neutralus, lengvai šarminis, derlingas, drenuotas, bet neperdžiūvantis, gerai sulaikantis drėgmę.

Nepalanki dirva kriaušėms: labai rūgšti, labai šarminė, labai drėgna, gruntinių vandenų lygis arčiau negu 2 m iki žemės paviršiaus.

Gera vieta kriaušių auginimui - gerai apšviesta, saulėta, apipučiama, bet su užuovėja nuo skersvėjų, pietų ar pietvakarių pusė.

Netinkamos: žemos vietos su polaidžio vandeniu, pelkėtos vietos, šiaurinė pusė, vėsios šešėlinės vietos.

Nesuderinama biologinė kaimynystė kriaušėms - slyvos, obelys, vyšnios, trešnės, graikiniai riešutai, ausuotieji serbentai, šermukšniai, abrikosai, kadagiai, putinai - kriaušė juos visus išstums iš savo teritorijos.

Užtai juodieji serbentai, pušys, maumedžiai, obelys, pomidorai ir tuopos - geri kriaušių kaimynai.

Duobių kasimas prasideda, likus pusei mėnesio iki sodinimo, tam, kad žemė duobėje pakankamai suslūgtų.

Kriaušių sodinukams geriausiai tinkami duobės dydžiai:

skersmuo - 70 cm,

gylis - 60 cm.

Planuojant sodinti skirtingas kriaušių veisles eilėmis iškasa keletą duobių tokiais atstumais:

§  4-5 m eilėje (vidutinio ūgio veislėms),

§  3,5-4 m (apvalių lajų veislėms),

§  1,5-2 m (žemaūgėms nykštukinėms veislėms).

§  Atstumai tarp kriaušių eilių:

§  6-7 m (vidutinio ūgio veislėms),

§  7 m (apvalių lajų veislėms),

§  5 m (plokščių lajų veislėms),

§  4-5 m (žemaūgėms nykštukinėms veislėms).

Lengvoje dirvoje į duobės dugną galima supilti lešį iš molio, gerai sulaikančią drėgmę. Molio sluoksnio storis - 10 cm.

Duobę reikia trečdaliu užpildyti derlingu žemės ir organinių trąšų mišiniu. Organinio mišinio sudėtis: 10 kg daržo dirvožemio, 10 kg komposto arba 10 kg neutralių durpių. Mėšlo kriaušėms dažniausiai nenaudoja (nei perpuvusio, nei šviežio).

Sodinimo dieną ruošia kitą mišinį su mineralinėmis trąšomis. Mišinio sudėtis: 10 kg dirvožemio, 10 kg komposto arba neutralių durpių, 50-60 g nitrofoskos ir 150-200 g medžio pelenų.

Kitas mišinio variantas: 30-40 kg perpuvusio komposto arba puvenų, 100-150 g superfosfato, 150-200 g kalio sulfato, 1 kg pelenų.

Dirvožemio  mišiniu užpildo visą duobę iki viršaus.

Į duobę iš šiaurinės pusės dar reikia įsmeigti atraminį kuolelį sodinukui. Ši atrama padės šaknims atlaikyti stipresnius vėjo gūsius.

Mišinį duobėje iškart palaisto, išpilant kibirą vandens, kad būtų drėgnas.

Kriaušių sodinimas

1. Sudrėkintame dirvos mišinyje duobėje suformuoja 2-3 cm aukščio kalvelę kriaušės sodinuko šaknims.

2. Kriaušės sodinuką laikykite vertikaliai (tamsesne kamieno puse į pietų pusę, šviesesne - į šiaurę), o jo sušlapintas šaknis tolygiai išdėstykite kalvelėje. Šaknys neturi persipinti tarpusavyje, jų galai turi būti nukreipti tik žemyn.

3. Kriaušės šaknis užberkite drėgnu dirvožemio mišinio sluoksniu, atsargiai pakratant, kad neliktų tuščių neužpildytų vietų tarp jų.

Sodinuko šaknų kaklelis turi likti bent 3 cm virš dirvožemio paviršiaus, o skiepo kaklelis turi būti apie 5-10 cm virš paviršiaus.

4. Pasodintus kriaušių medelius iškart palaistykite 10 l vandens, užmulčiuokite 2 cm durpių ar puvenų sluoksniu ir pririškite prie kuolelio. Rudeniniam sodinukui mulčio sluoksnis labai praverčia ištverti pirmąją žiemą. Tik svarbu, kad mulčias neliestų sodinuko kamieno, antraip prasidės puvimas.

Kriaušių laistymas

Nepaisant to, kad suaugę kriaušių medžiai geriau už kitus vaismedžius perneša dirvos sausmetį, laistyti juos irgi reikia. Geriau palaikyti nuolatinį ir tolygų drėkinimą, nes staigus svyravimai nuo visiškai sausos dirvos iki gausiai palaistytos sukelia kai kurių kriaušių veislių vaisių skilinėjimą.

Pirmais metais jauną kriaušę laisto 1 kartą per savaitę, duodant 1-2 kibirus medeliui. Suaugusias laisto rečiau (1-2 kartus per mėnesį), bet didesniu vandens kiekiu.

Suaugusių kriaušių laistymo norma priklauso nuo kiekvienos kriaušės amžiaus. Dar tikslesnis skaičiavimas - 2-3 kibirus padauginti iš kriaušės metų. Jeigu kriaušei 5 metai, reiškia jai reikia 5 x (2-3) = apie 10-15 kibirų.

Laistant kriaušes dirva turi būti sudrėkinta 80-60 cm gyliu.

Laistant suaugusią kriaušę, patariame dirvoje aplink medžio pradurti kiaurymes, pro kurias vanduo greičiau pasiektų šaknis. Kiaurymės duriamos ne prie pat kamieno, o išėjus už lajos ribų apie 10 cm. Nes būtent šiuo atstumu atitolusios sugeriančios šaknelės. Laistyti kriaušes prie kamieno - didelė klaida.

Tam, kad dirva neperdžiūtų, liktų puri ir be piktžolių, būtinai mulčiuokite ją. Arba pridenkite dirvą agroplėvele su skylutėmis drėgmei ir pribarstykite ją smulkiu žvyru.

Ankstyvosios kriaušių veislės reikalauja mažiau laistymo, nei vėlyvosios veislės.

Nedovanotina, jeigu, laistant, vanduo nuplovė žemę nuo šaknų ir apnuogino šaknis. Jas kuo greičiau užkaskite nauju žemės sluoksniu.

Likus 15-20 dienų iki kriaušių derliaus nuėmimo, palaistykite jas paskutinį kartą šią vasarą.

Kriaušių tręšimas

Pirmais metais kriaušių sodinukus patariama kuo mažiau tręšti. Ypač neigiamai kriaušes veikia azoto pertekliai.

Pirmus 2-4 metus azotu tręšia tik nedidelėmis dozėmis (10-20 g medeliui) lapų augimo metu arba kai matosi azotinio bado požymiai (pernelyg šviesūs lapai, atsilikęs medelio augimas).

Priklausomai nuo dirvos derlingumo organines trąšas įterpia kartą per 3-5 metus.

Fosforu ir kaliu tręšia kartu su organinėmis trąšomis. Geriausias būdas - ne paviršinis tręšimas, o giluminis įterpimas į dirvą per iškastus griovelius. 40 g/m² fosforo ir 20 g/m² kalio sumaišo su dirvožemiu (kad neapdeginti šaknis) įterpia į griovelius, užberia 5 kg komposto arba puvenų, o iš viršaus deda velėnos sluoksnį.

Vaisių formavimosi stadijos pradžioje į supurentą dirvą pagal lajos projekcijos kraštus įterpia 200-400 g pelenų.

Rudenį azoto ir mėšlo tręšimui nenaudoja, tik kalį ir fosforą. Azotas gali pakenkti sodinukams rudenį, nes gali pažadinti vegetacijos stadiją juose, nespėjus pasiruošti žiemojimui.

Kriaušių genėjimas

Daugumos sodininkų nuomone geriausias laikas kriaušių genėjimui - ruduo. Nes rudenį, sulėtėjus sulčių judėjimui kamiene, sula nevarvės per pjūvių vietas, o vegetacijos stadijai pasibaigus nesiformuos vilkūgliai.

Galima kriaušes genėti ir pavasarį - tuomet sparčiau augs ūgliai. Užtai vasarą genėti kriaušes visai nepatartina, kadangi tokių metų lapuose kaupiasi naudinga gliukozė, o genėjimas sukeltų jos praradimą.

Sodinimo dieną kriaušių sodinukams, neturintiems šoninių šakelių, 60 cm aukštyje nupjauna viršūnes - tai stimuliuos naujų ūglių augimą iš pumpurų.

Jeigu naujai pasodintas kriaušės sodinukas turi šonines šakeles, jas irgi galima nugenėti - ataugs nauji sveikesni ūgliai.

Pavasarį 2-3 metų kriaušės pagrindinę centrinę šaką patrumpina ketvirtadaliu. Palieka iki 4 šoninių šakų ataugančių 45º-90º kampu nuo kamieno, kitas nupjauna sulig kamienu.

Per rudeninį vienmečių kriaušių sodinukų genėjimą pašalina sudžiūvusias ir sergančias šakas ir patrumpina naujus ūglius, paliekant po porą pumpurų ant jų.

Per visus pavasarinius genėjimus šaliną plonus lanksčius šaknų ūglius, ataugančius iš po žemės - jie atima drėgmę medžio. Storesnius sumedėjusius šaknų ūglius geni rudenį.

Ir rudenį, ir pavasarį, formuojant kriaušės lają, nupjauna "neteisingas" šakas:

§  ataugančias pernelyg smailiu kampu (mažesniu negu 40º) nuo kamieno ir pagrindinių šakų,

§  augančias žemyn,

§  augančias į lajos vidų arba link kamieno,

§  augančias pernelyg tankiai (mažesniu negu 60 cm atstumu viena nuo kitos),

§  besikryžiuojančias šakas.

§  Pirmame kriaušės lajos aukšte palieka 3-4 pagrindines šakas, antrame aukšte - 2-3 šakas. Antro aukšto šakos neturi augti lygiagrečiai su pirmo aukšto šakomis, o laisvuose plotuose tarp jų. Pirmenybė teikiama horizontaliam pagrindinių šakų augimui - 90º kampu nuo kamieno. Tam jas dažnai pririša prie atraminių karčių, kad augtų griežtai horizontalia padėtimi.

§  5-6 metų kriaušės centrinės kamieno šakos viršūnę nupjauna, siekiant sustabdyti augimą viršun ir susitelkti ties derančių šoninių šakų augimo. 5-6 metų kriaušės aukštis - iki 3,5 m.

Genėti drėgnu oru nerekomenduojama, kadangi drėgnoje medienoje per pjūvius greitai plinta ligos. Dėl tos pačios priežasties visus genėjimo įrankius būtina dezinfekuoti po kiekvienos kriaušės.

9 Prekės

Panašios prekės (13):

Prekė pridėta į palyginimą.