- −30%
- −30%
Kodas: Ewa
Tai visžalis, apvalus, nykštukinis krūmas. Per 10 metų užauga iki 0,80-1,30 m aukščio ir pločio. Rožinės spalvos žiedai su balta žvaigžde viduryje susibūrę dideliuose žiedynuose ūglių viršūnėse. Gausiai žydi gegužės-birželio mėn. Veislė atspari šalčiui (-34°C).
Aukštis 0,80-1,30 m |
Plotis 0,80-1,30 m |
Žydėjimas Gegužė-birželis |
Atsparumas -34°C |
Vieta Dalinis pavėsis |
Drėgmė Vidutinė |
Atsparumas: atspari šalčiui -34°C (USDA 4 atšiaurumo zona). Veislė atspari šalčiui, tačiau esant atšiauriai žiemai reikalauja žiemos dangos, rekomenduojama sodinti ramioje ir apsaugotoje nuo žiemos vėjų vietoje.
Žydėjimas: gegužės antroje-birželio pirmoje pusėje.
Dirvožemis: vidutiniškai drėgnas, humusingas ir lengvas (durpžemio, priesmėlio), rūgštus arba pusiau rūgštus (pH 4,5-5,5).
Vieta: dalinis pavėsis.
Kilmė ir kiti ypatumai: veislę išvedė Karl-Heinz Hübbers 1999 m. ir pristatė po 10 metų.
Veislės ypatybės: kalmija (kitas pavadinimas - grėsvis) 'Ewa' (lot. Kalmia latifolia 'Ewa') – nykštukinė kalnų laurų veislė. Jis auga lėtai, bet labai tankus. Sodrios, grynos rausvos spalvos pumpurų santvaros, atsiveriančios į 2–3 cm dideles gėles su balta žvaigžde viduryje ir tamsiai bordo raudonomis juostelėmis kiekviename žiedlapyje. Visžaliai lapai yra siaurai elipsiniai, odiški, tamsiai žali ir blizgūs. Gausiai žydi. Kaip ir visos kalmijos, ši veislė yra visiškai atspari šalčiui. Dėl visžalių lapų kalmijos dekoratyvios apskritus metus. Tinka auginti bet kokiuose soduose – alpinariumuose (formaliuose, japoniškuosiuose), gyvatvorėse, derinami su buksmedžiais, katilėliais. Gali būti sodinami laisvos formos gyvatvorėse.
Kalmijų auginimas ir priežiūra
Vieta: geriausia auginti vėsioje, drėgnoje, turtingoje, rūgščioje, humusingoje, gerai drenuotoje dirvoje, daliniame pavėsyje. Mulčiuokite, kad sulaikytumėte drėgmę ir vėsintumėte šaknų zonas. Augalai toleruoja daugybę šviesos sąlygų (nuo tiesioginės saulės iki pilno pavėsio), tačiau geriausia sodinti iš dalies pavėsyje (ryto saulė su ankstyvu ar vidurdienio pavėsiu).
Dirvožemis: geriausia, jei substratas yra erdvus, jame yra daugiau rūgštinio smėlio be kalkių (pH <5,5). Augalai blogai auga molingose dirvose. Būtinas geras dirvožemio drenažas (augalai nemėgsta „šlapių kojų“). Dėl blogo drenažo neišvengiamai atsiranda šaknų puvinys, todėl sunkiose molio dirvose, reikėtų atsižvelgti į iškeltas lysves / sodinimus. Jų šaknys kuokštinės, smulkios, susiraizgiusios ir paviršinės, todėl pakanka negilaus derlingo dirvos sluoksnio. Labai naudingas mulčias (pvz., medžio drožlės, smulkinta žievė ar spygliuočių spygliai), kas padės išlaikyti drėgmę ir stabilizuoti dirvožemio temperatūrą. Pagal poreikį parūgštinkite dirvožemį (augalams paprastai patinka dirvožemio pH nuo 4,5,0 iki 5,5). Į dirvožemį įpilkite sieros arba geležies sulfato, kad sumažintumėte pH. Šiems augalams reikia lengvo, pralaidaus dirvožemio, kuris yra rūgštus, nuolat drėgnas (bet neužmirkęs), derlingas. Geriausias dirvožemio mišinys yra 1/3 rūgščių durpių, 1/3 lapų komposto ar kalkių neturinčio komposto ir 1/3 dirvožemio iš duobės, kurioje ketinate ją sodinti. Esant galimybei patartina įmaišyti spygliuočių spyglių, kurie pagerins mišinio purumą ir natūralų rūgštingumą.
Sodinimas: turi seklias (paviršines) šaknis, todėl jų nesodinkite per giliai. Sodinkite tokiame pačiame lygyje kaip ir augo vazone. Sodinimui ruošiama bent 3-4 kartus didesnė duobė, negu augalo šaknys. Po dviejų-trijų metų reikės dar duobę platinti apkasant aplinkui ir įterpiant naujai paruoštą gruntą. Jeigu norite paruošti ilgalaikę vietą, duobę teks kasti didesnę, maždaug 50-60 cm pločio ir apie -45-50 cm gylio. Sodinant užmirkstančioje, šlapioje dirvoje duobės dugne įruoškite apie 10 cm drenažą, naudojant stambesnės frakcijos žvirgždo ar degto molio granules. Sodinkite į kaupą (kalnelį) pakeltą nuo žemės paviršiaus apie 10-20 cm. Pasitikrinti ar dirvožemis neužmirkstantis galite taip: iškasus 60-70 cm gylio duobę pažiūrėti ar duobėje prisirenka vandens ar ne.
Genėjimas: anksti pavasarį iškirpti nudžiūvusias, kreivai išaugusias šakeles, po žydėjimo pašalinti nužydėjusius žiedynus. Jie pašalinami tuo atveju, jei nerenkame sėklų dauginimui. Sėklomis dauginamos kalmijų rūšys, o veislės dažniausiai pusiau sumedėjusiais auginiais.
Laistymas: niekada negalima leisti šaknims išdžiūti. Jeigu oras labai sausas, nelyja, neužmirškite palieti ir vėlai rudenį ar žiemos pradžioje. Prieš vėl laistant, substratas visada turėtų būti aiškiai išdžiūvęs.
Tręšimas: trąšas naudokite rododendrams ir azalijoms arba kitiems erikiniams augalams. Jeigu naudosite ilgai tirpstančias (granuliuotas) trąšas, tręškite 3 kartus anksti pavasarį, iškart po žydėjimo ir vasaros pabaigoje. Jokiu būdu nepertreškime, laikykitės ant trąšų pakuočių rekomenduojamų normų.
Paruošimas žiemai: pasodintus, jaunus augalus būtinai denkite žiemai. Rekomenduotina dengti net ir daugiau šalčiui atsparias rūšis. Augalai žymiai geriau jausis dengiami dar ir keletą sekančių žiemų. Dengti galima eglišakėmis paruošiant jiems "tvorelę" (susmaigstant jas į žemę aplink augalą) kuri apsaugos juos nuo žvarbių žiemos vėjų.