- −30%
- −30%
Kodas: White Profusion
Davido budlėja 'White Profusion' (lot. Buddleja davidii 'White Profusion') - daugiametis krūmas, kuris išsiskiria žalia lapija ir kontrastuojančiomis baltomis žiedų šluotelėmis, 15-20 cm ilgio. Viena populiariausių veislių. Atsparumas šalčiui: -23 °C (USDA 5 atšiaurumo zona).
Aukštis 150-180 cm |
Plotis 150-180 cm |
Žydėjimas birželis-rugsėjis |
Atsparumas -23° C |
Vieta Saulėta |
Drėgmė Vidutinė |
Davido budlėja 'White Profusion' (lot. Buddleja davidii 'White Profusion')
Aukštis: iki 1,80 m
Plotis: iki 1,80 m
Dirvožemis: nereikli, geriausiai auga lengvame, bet derlingame dirvožemyje
Dirvožemio rūgštingumas: nereikli
Dirvos drėgmė: drėgna
Vieta: saulėta
Žiedai: baltos spalvos
Žydėjimas: birželio-rugsėjo mėn.
Lapai: pūkuoti, žali
Atsparumas šalčiui: -23 °C (USDA 5 atšiaurumo zona)
Veislės ypatybės: bene populiariausia iš baltų drugelių krūmų veislių, pristatytų į prekybą 1945 m. Ir vis dar laikomų viena geriausių. 1993 m. gavusi RHS apdovanojimą už sodo nuopelnus, apdovanojimas buvo patvirtintas dar 2010 m., baigiant 2008–2010 m. budlėjų veislių bandymus Wisley mieste.
Davido budlėja
Davido budlėja (B. davidii) natūraliai paplitusi Kinijoje. Ją galima pamatyti upelių pakrantėse tarp kitų krūmų, iki 2600 m virš jūros lygio. Europoje žinoma nuo 1890 metų. Tai lapus metantis krūmas, užaugantis 2–3 m aukščio, arba iki 5 m medelis plačiai išsiskleidusiomis šakomis. Mūsų krašte auga puskrūmiu – ūgliai sumedėja tik iš dalies. Žiemą apšąla, todėl niekada nebūna aukšta, dažniausiai tėra 1–1,5 m. Nušalęs arba nugenėtas krūmas atželia greitai, vėl pasiekia buvusį dydį ir žydi. Jauni ūgliai šiek tiek briaunoti, žali su pilku atspalviu, išlinkstantys nuo lapų ir ypač žiedų svorio. Senų, sumedėjusių stiebų žievė šviesesnė ar tamsesnė pilka, suskeldėjusi. Lapai lancetiški arba ovaliai lancetiški, nusmailėjusiomis viršūnėlėmis, tamsia žalia viršutine puse, iš apačios apaugę baltais arba gelsvais plaukeliais. Žiedai balti, alyviniai arba violetiniai, stipriai kvepiantys medumi, susitelkę į tankias stačias arba nusvirusias kekes, kurios gali būti iki 40 cm ilgio. Žydi kasmet ir gausiai vasaros pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Davido budlėja sodinama nedidelėmis grupėmis, derinant su daugiametėmis gėlėmis ir nedideliais krūmais.
Vieta: visos budlėjos šviesamėgės. Kad geriau augtų ir žydėtų, joms parinkite saulėtą vietą, apsaugotą nuo vėjų ir skersvėjų.
Dirvožemis: dirvai augalai nėra reiklūs, bet tik derlingoje išauga gražūs. Davido budlėja mėgsta kalkingą dirvožemį.
Priežiūra: vasarą, pradžiūvus žemei, reikia laistyti, kas dvi savaites patręšti. Trąšos ypač būtinos priesmėlyje augančioms budlėjoms – žiedynai išauga ilgesni, suintensyvėja žiedų spalva. Kai stipriau pašals, kelmelius apipilkite durpėmis ir apdenkite lapais. Šitaip išsaugosite prie stiebų pagrindų miegančius pumpurus. Pliki augalai apšąla iki šaknų kaklelių, kartais nukenčia ir šaknys. Stipriai pažeisti augalai žydi daug vėliau, net jei ir atželia. Jauni ūgliai gan atsparūs pavasarinėms šalnoms.
Genėjimas: rudenį, po šalnų, kai pajuosta ir apvysta lapai, stiebus galima nupjauti, paliekant 5–10 cm aukščio kelmelius (žiemą vis tiek nušals). Tik budlėjų nenugenėkite per anksti, nes šiltą rudenį pradės sprogti pumpurai. Kai kas pataria budlėjas genėti pavasarį – nupjauti visus pernykščius stiebus, paliekant vos 5 cm aukščio kelmelius. Deja, nenugenėtus augalus rudenį sunku pridengti, ir jie apšąla beveik kaip pliki.
Auginimas: Davido budlėjas galima auginti dideliuose vazonuose. Paimkite ne mažesnį kaip 15 l talpos indą, ant dugno užberkite sluoksnį drenažo ir pasodinkite augalą į kompostinę žemę. Drąsiai laistykite vandentiekio vandeniu, nes žemės paviršiuje susidariusios kalkių nuosėdos jam nepakenks. Būtinai tręškite. Vasarą vazone pasodintą budlėją laikykite atviroje, bet nevėjuotoje vietoje. Rudenį nugenėkite ir nuneškite į rūsį ar kitą vėsią patalpą žiemoti.